QUOTE(sidrulka @ 2011 06 18, 10:14)
dar tinka vaikiška sasyska- bet nenoriu jomis per dažnai piknaudžiauti
Vaikiškų dešrelių nebūna. Tai tik reklaminis triukas, atseit vaikiškos...
QUOTE(tina82 @ 2011 06 18, 11:29)
Buvo neseniai, kad ir negalėjau įduot, sakau jei man
sparnelių nevalgys, jau būčiau vedusi pas gydytoją, bet nebereikėjo
O ką ten juose valgyt?
Seniai sekiau šitą temą, bet bijojau pasakoti išsamiai mūsų istoriją, nes mačiau, kad kai kurios nenori suprasti, kas ir kaip, ir pagal vaiko svorį daro labai klaidingas išvadas. Nuo metukų maždaug amžiaus ir maniškis nustojo valgyti, nors iki tol apetitas buvo itin geras, o ir mano pienuko daug gerdavo. Nesiplėsiu aiškindama priežastis, kodėl taip nutiko, bet tas nevalgymas buvo tiesiog žiaurus. Jei nors kartą per savaitę suvalgydavo vieną porciją maisto, pvz. pietums, tai jau būdavo gerai... Vaikas bent pusantrų metų buvo galima sakyti gyvas oru ir vandeniu. Galėdavo nevalgyti visą dieną, ir kokią 20 val. tris šaukštelius košės ar ko nors, ne daugiau. Gaminau, siūliau visko, ką mėgo iki tol, ko dar neragavęs, ką valgau pati ir ko nevalgau, ką tik sugalvojau, gaminau ir "maitinau" šiukšliadėžę... Vykdėm visus daktarų nurodymus, girdžiau ir gerosiom bakterijom, ir kitkuo, ką tik liepė, kas pagerintų apetitą. Skaudžiausia buvo tai, kad netikėjo daktarai, kad vaikas nevalgo, o kiek jų praeita... Sako - prisiužkandžiauja. Bet atsiprašau!!! Ar aš kokia asociali motina, kad nematau, ką valgo mano metukų ar dvejų vaikas?? Jis net susirasti, pasiimti dar nemokėjo. Pas mus nepridėta maisto, kur papuola, nėra, kuo užkandžiauti, o ką padedu pasiekiamo specialiai, tai žinau, ir matau. Labai bijojau, kad jis nusilps, kad sumažės hemoglobinas. Dariau net papildomus mokamus feritino tyrimus, buvo geri, pediatrė vos nesijuokė-matot, gi viskas gerai. Tačiau tai tebuvo sukauptos atsargos. Deja, jos jau išseko, ir šiuo metu (vaikui jau treji) hemoglobinas jau žemas, o tai reiškia, kad feritino tyrimas parodytų dar blogesnę situaciją. Kaip ir sakiau, kad tai tik laiko klausimas, taip ir įvyko. Negali pusantrų, dvejų metų itin judriam vaikui užtekti maisto 3-6 šaukšteliai per dieną, tiesiog negali (tas pasakymas, kad pavalgo tiek, kiek jam reikia, jam tiek užtenka, tiesiog siutina).
Dabar jau valgo, daug geriau, daug daugiau. Bet bėda dabar tik ta, kad labai skurdus racionas, vyrauja pieno produktai, makaronai (tokiam amžiui būdinga, bent džiaugiuosi, kad valgo daugiau, nei vieną produktą, kaip kad būna...), iš kurių ne tik kad nepasisemia geležies atsargų, bet kalcio pilni produktai dar ir sunkina jo įsisavinimą. Na ką gi, griebiamės papildų. Ir labai laukiam uogų, bent jas valgo dažniausiai noriai. Braškes, žemuoges. Turiu viltį, kad po truputį tas racionas turtingės. Bent jau dabar ramu, kad vaikas pavalgęs, skrandukas ne tuščias, o iki tol... Kiek nervų ir nerimo...
Linkiu visoms nevalgiukų mamytėms, kad tas kelias iki mažylių valgymo būtų kuo trumpesnis