Vaikas nevalgo

Mes taip pat prie tu, kuriems tenka galva pasukti, kad itiktume isrankiam jaunuoliui su dienos meniu

O taip... Arba dar topinis pasakymas ''vadinas - neskaniai gamini'' (cia mano mamos megstamiausias ) nu ka as zinau... Na gulbes pieno ant stalo pas mus nera... Gaminu, tai ka valgom mes, kas mums skanu...na o i ta pasakyma tai megstu atsakyti, kad tokiu atveju ponaiciui skubiai teks mokytis paciam gamintis

Laba,
mano vaikas buvo irgi nuo gimimo baisus nevalgiukas: kai kiti isgerdavo 100-120 pieno, mes labai dziaugdavomes 30 ml. O kartais ir dar maziau. Svarbiausia, kad apskritai kazkas burnoj buvo. Kai prasidejo primaitinimas, prasidejo didziosios tragedijos: valge tik vienos rusies darzoviene, vienos rusies vaisine tyrele, kartais kazkiek jogurto. Visko po kelis saukstelius. Su kramtymu buvo vel bedos ir t.t. Ilgai maitinau su sauksteliu, nes nenorejo valgyti pats. Paskui jau kokiu triju metu valge kazka, bet buvo neapsakomai isrankus maistu, valge vos kelis produktus. Kai buvo 3,3 metuku, buvom pas mano tevus atostogauti. Mano mama liko pasibaisejusi mano vaiko mityba ir visa savaite jam istisai po nosim vis kaisiojo maista. Pasekme: Lukas nustojo valgyti visiskai. Geriausiu atveju per diena budavo riekele duonos, stikline pieno ir galbut jogurtas. Jo. Tada atradau pas mus (mes gyvenam Vokietijoje), gretimam miestelyje tokia netradicines medicinos specialiste. Ji atliko Lukui kelis kartus "magnetini rezonansa", dave rutuliuku, prirase toki skysti is kokiu 30 zoliu purksti ir ... per menesi ivyko stebuklas. TIKRAI; STEBUKLAS. Lukas jau keli menesiai valgo beveik viska (sudetinga su vaisiais ir darzovem). Jam skanu viskas, ka pagaminu. Darzelyje bent kelias dienas per savaite galiu uzsakyti darzelio maista ir zinau, kad suvalgys. Tie apsilankymai mums bendroj sumoj kainavo 250 - 270 euru. Vakariene tapo bendravimo ir atsipalaidavimo laiku, o ne kazkokia nesveika itampa.

Mano vaikas irgi nevalgo juodai... Du kasniai ir begu.. Irgi ant sureliu 'sedi', visa kita tai palieka, neidomu jam, neskanu. Nuo metuku prasidejo, bet keli menesiai tai is viso.. Kas susiduret, zinot apie ka kalbu. Krauja tyre, geras. O kelnes krenta..

ką reiškia nevalgo? per dieną nieko burnoj neturėjo, ar vietoj šaukšto košės du sausainius suvalgė, obuolį pakramtė, sūrelį suvalgė? Yra tokia kaip valgio kultūra- vaiką reik išmokinti valgyti įvairius produktus. Tėvai dažnai pasiduoda manipuliuojami vaikų (pvz, gavus buteliuką nežinda krūties, nes, matai, sunku traukti ) pasirinkdami skanius valgius. Tai labai sunku, nepatogu, kas nenusimano-ir baisu, bet žinoti reikia, kad sveikas organizmas -iš bado nemirs prie lėkštės Aš vaikams sakau, kai pradeda:" aš nemėgstu to..." -"aš neprašau, kad tu mėgtum, prašau valgyti. Jei per pietus to nesuvalgysi, liks ta porcija vakarienei" Ir viskas priklauso nuo jūsų, nors tai ir atrodo lengva, bet nėra lengva -ar tam tarpe vaikas negaus obuolio, sulčių, pieno -nuo ko gali pavalgyti. Aišku, reik atsižvelgti, gal tikrai vaikas ko ypatingai nemėgsta (kaip pvz mano vyras silkę pradėjo valgyti tik nuo 25, o grybų pradėjo nemėgti nuo 23

Labai jau visaziniskas jūsų tonas. Vaikas vaikui nelygu. O nevalgo tai nereiškia kad sausainius vietoj košės valgo. Maniskiui buna dienų kai nei košės nei sausainių nenori. Ką tada? O terorui prie stalo ( "jei per pietus nesuvalgysi gausi ta porcija vakarienei") aš nepritariu. Nenoreciau kad su manim taip butu elgiamasi tai kuo vaikas kitoks. Vaikas juk irgi žmogus.

Taip, vaikas žmogus, ir labai protingas Todėl paskui dažnos problemos ir kyla: nieko nevalgo tik "blynus", o pas kai kuriuos, kurie nieko nevalgo būna, kad dar ir storėja Čia apie terorą nešnekama iš tėvų pusės, teroristas būna vaikas, o tėvai tam pasiduoda. Nieks nesako, kad valgyti priverst reik nemėgstamą patiekalą, tarkim žuvį, nuo rytojaus, ir laukt savaitę, kol ją suvalgys

Prisiminiau save vaikystėj ir galvoju reikia pasisakyti. Tiks ne visoms, bet gal kažkam padės. Mano mama irgi vaikystėj labai pergyveno, kad aš mažai valgau. Atsimenu kaip pirko arbatėles apetitui sukelti, o aš jų negėriau, nes man jų skonis buvo šlykštus. Ir šiaip žiauru net atsimint tuos ilgus sėdėjimus vakare prie stalo kovojant kieno kantrybė pasibaiks pirma - mano ar mamos. Dažnai man neleisdavo nueit nuo stalo, kol visko nesugalvysiu ar bent nesuvalgysiu tiek, kiek mamai atrodė, kad turiu suvalgyt. Tas pasakymas "neskaniai gamini" gal ir žiaurus, na bet žinokit aš net būdama suaugusi moteris nuėjusi pavalgyti pas mamą kartais pavalgau skaniai, o kartais raukau nosį kad kokią ji čia nesąmonę sugalvojo ir slapta kraunu maistą į vyro lėkštę. Ir aš niekada gyvenime nesakiau tokių žodžių - "Skanu kaip pas mamą." Man skaniausias maistas yra tas, kurį pasigaminu pati arba tai, ką pagamina mano vyras, kuris jau perpratęs mano mitybą. Tad gal kažką gaminat tikrai originaliai, nes tarkim man kai kurie mamos receptai švelniai tariant visada atrodė keisti... Aš visad nusivildavau kai sužinodavau kai ji į sriubą ar kur kitur pridėdavo ko nors ko aš nemėgstu... Mano nevalgumo priežastis greičiausiai buvo ta, kad aš nuo vaikystės nemėgau daugybės produktų ir tie visi kišimai nepadėjo jų pamėgti. Visų tų pačių produktų aš vis dar nevalgau arba jei netyčia paragauju, irgi imu žiaukčioti kaip vaikystėj ar ieškau kur išspjauti. Darau prielaidą, kad daugumos jūsų vaikai gali būti visiškai sveiki, tačiau jums šiek tiek nepasisekė, nes jie turbūt yra išrankūs ir jums reiktų atkreipti dėmesį į tai, kas vaikui taip nepatinka. Pvz. aš vis dar nevalgau jokių padažų - grietinės, majonezo, ketčiupo, net ir sviesto padažo man geriau, kad nebūtų. Dauguma žmonių viską skanina padažais, nes per sausa. Tai gal ir jūsų mažyliai atsisako mėsos ar virtinukų ne dėl to, kad jiems nepatiktų mėsa ar virtiniai, o dėl tarkim padažo ant jų? Man tiek vaikystėj, tiek dabar neegzistavo toks dalykas kaip kad "padažą galima nuvalyt". Jei patiekalas padengtas padažu aš jo neliesiu. Yra labiau guodžiantis dalykas. Nors tiek daržely, tiek klasėje visada buvau mažiausia ir smulkiausia, nu nenumiriau aš iš to bado. O baiginėjant mokyklą net aš ėmiau reikalauti daugiau maisto, nes vis tipo nepavalgydavau. O tada mama kažkodėl buvo didžiai nustebus, kad kaip tokia nevalgytoja staiga pasidarė tokia ėdrūne. Žodžiu, esmė, kad nenumiriau aš nuo to nevalgymo vaikystėje, išgyvenau ir dabar kaip tik džiaugiuosi, kad esu liekna ir perku sau XS dydžio rūbus ir neturiu "padangos" ant pilvo. Ir dar... prievarta tikrai neįkišit nieko arba nebent labai mažam vaikui. Tik nežinau kokia iš to nauda, jei po to net suaugus atsimeni tuos nemalonius maisto kišimus. Pamenu kaip mama mane vertė valgyt pusryčius ir kaip būdama jau pradinėse klasėse aš slapta tuos pusryčius išmesdavau. Ir žinokit, aš vis dar nevalgau pusryčių. Nenoriu. Gal mano skrandis ne lietuviškas, o itališkas, nes ryte net pykina nuo maisto kvapo, pietus valgau normalius arba lengvesnius (nes ne visada pavyksta rasti maisto neapipilto padažu kavinėje ), o vakarienė dažnai būna sočiausias dienos patiekalas, nes grįžus namo galiu valgyt kaip normalus žmogus, tai kas man patinka, tai kaip man patinka. Ne viskas vien vaikiški kaprizai... Nepakeisit jūs tų vaikų, nes nors jie ir jūsų vaikai, jie tikrai nebūtinai turi mėgti tai, ką valgote jūs. Tad nekelkit to streso nei sau, nei vaikams ir nekiškit nieko per prievartą. Sėkmės.

Auginu tris dukras ir visos trys nuo pat kūdikystės nevalgios. Ėjimas valgyti ir miegoti prilygsta bausmei (vyresnėlėms tai jau praeina, mažoji vis dar maištauja . Tiesiog šie du užsiėmimai vaikui atrodo kaip laiko švaistymas. Daug svarbiau gi bėgti, žaisti, kažką įdomaus veikti. Bet laikausi nuomonės, kad prie pilno šaldytuvo dar nė vienas vaikas iš bado nenumirė .

Cia superinis pasakymas, kai vaikas nevalgo Jie valgo, tik ne tai ką norime mes

Tai, kad skanūs tie sūreliai. Bet jei savaitę vien jais maitinsit (pagal vaiko pageidavimus), tai manau po savaitės jau į juos net žiūrėt nebegalės.

Ką reiškia "vaikas sėdi ant sūrelių"? kas jį ten "pasodino"? Ar kartais ne mamytė ir tėvelis? O paskui stebisi, kad vaikas kito maisto nevalgo....