Sveiki,
tiesiog noriu su jumis paklbeti-issipasakoti man rupimais dalykais, kurie man esti labia svarubus. Realiai neturiu su kuo ir nelabai noreciau taip atvirai ir betarpiskai su kuo is savo artimuju apie tai kalbeti, rimto pokalbio lygije.(pajuokaujant su savaja kartais apie tai bandau uzsiminti)
Esu 25m vaikinas, su savo daruge susipazinau pries daugiau nei 3 metus jai tada buvo 18m. be trejetos men. Nuo pirmos musu pazinties dienos taip ir likome karu. Vienas kita labai pamegome (nemanau kad pamilom, tiesiog susidraugavom labai) is karto neissiamiamos pokalbiu temos vienas kito supratimas, n-z bendrumo-mudvieju aktualiju nagrinejimo temu. Suitiknejom kone kasdien, kaip patys pajuokaujame susitikom, susikibom uz ranku, taip vis keliaujam per gyvemima. Darbar jau antri metai su pertraukom del mano darbu, su prtraukom, gyvename kartu. Abu esame labia linksmi, smagus, protingai (gal tik mums taip atrodo), racionaliai ir atsakingai vienas i kita, bei gyvenima ziurintys zmogeliukai. Viskas yra labia neblogai po siai dienai, vienas kita atitinkame visame kame, bendravime, pomegaiais gyvenimo budu, lovyteje sunku kazka smagesnio ir isivaizduoti viskas atrodytu buvo ir yra tiesiog ydealu, bet yra vienas bet
Musu pazintis yvyko kai man buvo 22m. as buvau nekaltas (ji to nezino iki dabar) ji bebejo taip pat. Na koki menesi bendravom seip susitikdavom bendarudavom bucinukai glostinukai, veliau artimesni ir karstesni na viskas, palaipsniui estetiskai grazei, vienas kito niekur nevejant. O poros men. rutu vainkelis krito tiesa abiem. Prasidejo audrimgas mudvieju sexualinis gyvenimas, su daugybe nuotikiu atradimu, potyriu be tabu. Na as kaip man ir pridera (patyrusiam, nors taip niekada nesakiau, tiesiog jei leidau tap manyti), formavau musu sexualini gyvenima, ja (tuo paciu ir save) mokiau, experomentavom zaidem
Viska darem abu ir abiem.
Pauglysteje, mokykloje, studijuodamas su panelem bendarudavau, buvo kazko remtesnio uzuomazka, bet kazkaip nevisai sekmingai, Daug laiko leisdavau su draugais ir siaip vis uzsemes kuom nors budavai, aktyvus dviratizmas, paskui motoroleriai, vakakareiliai, buvo tarpas, kazkur nuo 11k iki studiju antro kurso, daug rukiau (funny things). Na gal dar mano ta artimo zmogaus neturejima, gal netgi baime ji tureti itakoji tai, kad jauciausi siek tiek per lieknas-kudas (esu gana savikritiskas pedantas, bet dabar sias savybes protingiau naudoju), na nevyriskas, o statusas viesumoje manano buvo tokio linskmo, bendraujancio, pasitikincio savimi, gana populiaraus bernioko. Dar turiu VCP (vaiku cerebrinis paralyzius) bet labia labia siplmas, praktiskai nematomas (aktyvus gyvenimo budas, sanatorijos padejo tai uzglaistyti). Zozdiu turejau kompleksiuku apie kuriuos niekas ne neitare, dabar manau tai tiesiog mano galvje buvo pernelyg tai ispusta. Tada as tai pikiai suvokiau, bet nenorejai, kad kas apie tai zinotu, o paugles mergiotes, kaip tada, galima sakyti bijojau, kuria buciau isileides i savo gyvenima butu tai suzinojusi ir paviesinusi, man tai atrode kazkaip zlugdanciai mano atzvilgiu. Gailiuosi kad taip buvo zodziu, turejau psihologine probemele, kuri mane stabde gyvenime tam tikra prasme.
Dabar esu gana gerai gyvenatis jaunuolis, kuriam nieko per daug netruksta, gera rupestinga, protinaga, studijuojanti-dirbanti lieknute, sportiska, mergyte. Turiu svajone sia vasara vel pradeti savo moto svajones pildyma. Pats dirbu ir turiu savo versla.
Supazindies jus su savo siuo gyvenimo trapsiu noriu rasti atsakyma patarimu del manyje vykstancios batalijos. Ka daryti kaip elgtis kad mano gyvenime yra tik viena moteris. Labia dazai svarsatu apie kitas, noriu su jomis permiegoti, tiesiog tiesiog pasimyleti ir tiek, bet esu mastantis zmogus ir tam stengoiuosi nepasiduoti, bet mano jegos silpsta, vos ne kasdiena tos mintys mano galvos neapleidia matant, tiek dailiu merginu aplinkui plaukiojant (saviseke, nesiskunziu, nors papukus didesnius ji galetu tureti, bet ir jos labia mieli). Nemanau, kad esu tas kuris visa gyvenima galetu nugyventi paragaves tiki vienos. Su savo mergyte noriu nugyventi visa gyvenima, bet esu pakliuves i tokia situaciaja, kad praktiskai esu neisvengiamoje isdavystes padetyje, "neissilakstes", apskritai "nelakstes".
Gyvenime esu gana extremalus, avantiuru nevengiantis ir jaunuoliui budingu visokiu nuotikiu patyes zmogutis iskyrus santykiu su moterimis. Linksma vaikyste, nuotykiu kupina paauglyste, dviraciai, moto, tevu masinos paslapcia vazinejimas, aisku ir apdauzymas, keliones po Europa, Rusija (po studiju dirbau tolimuju reisu vairuotoju. Jems budinga, su pakelinemis pasilinsminti, man tu plastakiu siek tiek gaila ir siaip baisu pasigaut kokia liga, neskaitant neistikimybes), studijuodamas buvau vasarai isvykes i JAV, ten irgi jokios amerikietes nepadariau. Dirbau, vakarais su trecios kartos pusbroliu kruizindavom, bet mergyciu taip ir nepaliksminau savo europieetisku made in SSRS galu.
Na kas nepatigejot sita rasliava skaityti isakykite savo nuomone, mintis moteru taip gundanciu mane tema (tai tikrai rimta, to taip stipriai reikia, kad net ziauru). Tiesiog kaip minejau noriu issikalbetu apie tai su zmonemis, gal pasidalinsiite savo patirtimi, o gal tai visai pateisinama
Pvz. man vyras ne pirmas, ir as jam ne. Ir labai gerai, nes abu neidealizuojam aplink esanciu butybiu arba atvirksciai - negalvojam kad musu partneris koks idealusis ar idealioji. As taip kartais pagalvoju...O jei as pries tai nebuciau turejusi patirties, tai tikrai nueiciau "na lieva"
Geriau dabar, o ne kokiu 40-ies.