QUOTE(Nega @ 2004 07 16, 08:08)
Na, o aš manau, kad vaikams reikia viską aiškinti taip, kaip yra iš tikrųjų, tik pagal jų amžių suvokiamais terminais. Nemanau, kad realybės paaiškinimas gali vaiką sukrėsti, ar sugriauti jo vaikystę. Todėl ir apie žiurkėnus, ir apie mirusius žmones aš saviškiams pasakau taip, kaip yra iš tikrųjų, ir nebijau jų vestis į laidotuves. Nes vaikai viską priima labai natūraliai ir tai jų netrikdo, tik reikia tinkamai paaiškinti. O po kurio laiko faktas yra iš viso pamirštamas, lieka tik pats suvokimas apie mirtį kaip reiškinį. Aišku, reikia atsižvelgti ir į vaiko žingeidumą ir jautrumą, nes kokiam nors superjautruoliui gal ir geriau viską "užglaistyti", tik kad paskui susidūrus su realybe vėlesniame amžiuje jis nepatirtų šoko, ar iš draugų neišgirstų visko tiesiai šviesiai, o ne subtiliai.
P.S., mano vaikai buvo dėdės laidotuvėse, kai jiems buvo 3 ir 4 m., bet jokių neigiamų emocijų tikrai nebuvo.
as irgi vaikysteje buvau laidotuvese ir tikrai jokiu kosmaru nesapnavau ir traumos nepatyriau
QUOTE(cafe girl @ 2005 11 18, 00:18)
as irgi noriu kad mano vaikai kuo ilgiau gyventu su rozinem svajonem kad neprarastu vaikystes....kad ir del seniu salciu mano dukrai kazkas pasake kad nera seniu salciu jai yra 6 metai,bet as vistiek jai sakau kad ja apgavo ir istikruju yra seniai salciai
ir iki kokio amziau zadate taip testi

? iki paauglystes? ar dar ilgiau?
bus zymiai nesmagiau kai vaikas gris is mokyklos ir pasakos kaip is jo tyciojasi vaikai..o gal tada neleist ir i mokykla

? na cia jau krastutinumai..bet esme manau aiski