gali būti, nesiginčysiu net, maža kas- man jau medus- bitės ir kita info apie gėles, mezginius ir pan. galvą susuko visai, mb šiandien kavą darosi ryte ir klausia- o pomidoram palikt tirščius? ar su cukrum tiks, nes aš su medum kavos tai negersiu...žodžiu- durnėju ir aš namie jau- vaikam įsakyta augalų pusėn net nežiūrėt, aplink nežaist, nelakstyt, nieko nemėtyt- galima tik keturiom aplink šliaužiot (labai džiaugiuosi kad jie kolkas klauso, nesvarbu, kad nedideli dar), mb eidamas link komodos kojinių pasiimt atsiklausia- ar galiu kojines pasimt (ne manęs klausia- o augaliukų

)žodžiu- kolkas dar mano plantaciją pakenčia, nes paaiškinau, kad žmonės augina po 70-170vnt plencų, o čia- varge tu mano,-4 trumpi loviukai ir keli bliūdukai tik

, bet jau vis dažniau nori kad būtų tuščia...
dabar tada klausimas apie kačiukų vandenį- tai šakutes su visais kailiukais užmerkt? paskui skiest reikės?
kiba pati radau šį tą:
Namudiniai fitohormonai
Parašė Ilmaras
Dauginant augalus vegetatyviniu būdu (klonuojant), gerai žinom kaip sunku priversti auginius išleisti šakneles, sudygti sėkloms. Tam daugelis naudoja gana brangius, sintetinius hormonus. Tačiau keletą jų, efektyvumu nenusileidžiančiu pirktiniams, galima nesunkiai pasigaminti patiems.
Garsiausias Antikinės Graikijos ir 18 kartos gydytojas savo šeimoje, Hipokratas (460-377 m. pr. m. e.) rašė, kad kramtant gluosnio žievelę, galima sumažinti skausmą ir karščiavimą. 1829 m. iš gluosnio žievės buvo sėkmingai išskirtas efektyvus ingredientas - salicinas. O 19-o amžiaus pabaigoje, "The Bayer" kompanija Vokietijoje užregistravo stabilios formos acetilsalicilo rūgštį prekiniu ženklu - aspirinas. "a" - nuo acetyl, "spir" - nuo Spirae (saliciną išgavo iš Spiraea ulmaria vėliau pervadintos į Filipendula ulmaria - pelkinė vingiorykštė) ir "in" - pagal to meto vaistų nomenklatūrą.
Vietiniai amerikiečiai ir ankstyvieji kolonistai taip pat naudojo gluosnio žievę raminti dantų skausmui ar darydami iš jos kompresus ir dėdami prie kitų skaudamų vietų. Bet taip pat jie pastebėjo, kad galima išauginti ištisą naują medį iš šakelės, jei ismeigti jos stiebą į drėgną dirvą. Aš vaikystėje su draugais taip "klonuodavau" karklo šakas

Gluosniniuose esantis hormonas - salicinas (auksinų grupės) skatina ne tik gluosninių, bet ir kitų augalų spartų šaknijimąsį. Augalai taip pat gamina salicilo rūgštį, kad įjungti naturalią apsaugą prieš bakterijas, grybelius ir virusus.
I. "Gluosnių vanduo", "gluosnių arbata"
Tinka bet kokie gluosninių (Salix) medžiai ar krūmai.
Gamyba:
1. Per daug nesužeisdami medžio, su peiliu ar sodininko žirklėmis, nusipjauname 4-5, pieštuko storio, šakeles. Tinka ir šviežios, ką tik nukritusios panašaus dydžio šakelės.
2. Parsineše namo, pašaliname lapus ir supjaustome/sukarpome į 2-5 cm ilgio gabaliukus (na kuo smulkiau tuo geriau išsiskirs salicinas).
3. Sudedame į 1-2 litro talpos švariai išplautą (dezinfekcija irgi nepamaišytu) stiklainį, priklauso nuo to kiek tu gabaliukų Jums gausis. Man per akis būna ir 0.5l. Patikrinkite, kad stiklainio dangtelis užsidarytu sandariai, salicinas irgi oksiduojasi.
4. Pagal stiklainio dydį, užsiviriname tiek pat vandens. Jam užvirus, atsargiai, kad neįtruktų stiklainis, per keletą kartu supilame užvirusi vandenį.
5. Sandariai užsukame dangtelį. Paliekame per nakti atvėsti ir išsiskirti salicinui (12-24h užtenka).
5a. Atvėsusią "arbatą" galima perpilti (pašalinant šakelių gabaliukus ir iškošiant) į kitą paruoštą stiklainį, jei nelabai patinka estetinis šakelių vaizdas. Jei turit sodą, pašalintus gabaliukus galit sumesti i komposto duobę

. Arba galit gabaliukus pašalinti prieš naudojimą.
6. Priklijuojame etiketę, savo nuožiūra užsirašote kas čia, kada pagaminta ir iki kada galioja - šitaip pagamintas "gluosnių vanduo" tinkamas naudoti iki 2 mėnesių. Etiketė reikalinga tam, kad žinotumėte galiojimo terminą ir, kad netyčia sumaišę su naminuke neišgertumėte - barzdos augimo neis sustabdyti
Laikymas:Sandariai užsuktas stiklainis laikomas tamsioje vėsioje vietoje.
Naudojimas:Nakčiai i "gluosnių vandenį" imerkiami auginių stiebeliai (kažkuo primena pasyvią hidroponiką

), lapelių geriau nemerkti. Galima taip pat palaistyti pasėtas sėklas ar substratą, pvz. mineralinę vatą, su auginiu. Galima įpilti į hidroponinės sistemos tirpalą. Kitaip sakant ten, kur reikia paskatinti šaknų augimą.
"Gluosnių vanduo" tinkamas naudoti tik vieną kartą."Gluosnių vandens" efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių: metų laiko kada gamintas, gluosninio rūšies, hormonų lygio, užmerkimo trukmės ir net kiek šakelių buvo naudota. Bet net "silpniausias" padidina šaknijimosi efektyvumą.
II. "Medus. Liaudiškai"
Bitės medų gamina iš žieduose esančio nektaro. Meduje yra apie 19% vandens, daug angliavandenių, iš kurių daugiausiai fruktozės ir gliukozės (po 33-40%). Taip pat meduje yra 1,5-5% sacharozės, 5-10% maltozės, kitų cukrų, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) bei kitų medžiagų (tiamino, riboflavino, vitamino C, niacino, pantoteno rūgšties). Nors kai kurios medžiagos ir organinės, tačiau jos "energetinės" augalo medžiagos, kurias augalai ir sintetina per šviesos fazę. Ir... meduje yra hormonų, baktericidinių medžiagų... kitaip sakant tai ko ir reikia geram startui.
Naudojimas:
I būdas. Į drungną vandenį įdedame šaukštelį medaus, ištirpiname (medus nenoriai tirpsta vandenyje). Naudojame kaip ir "gluosnių vandenį".
II būdas. Patepame medumi auginio kotelio nupjovimą. Sodiname.
III. "Aspirinas?"
Augalai salicilo rūgštį gamina, kaip jau minėjau, tam, kad suaktyvinti imuninę sistemą. 2004 metų sausio mėnesį, The Avant Gardener - kasmėnesinio žurnalo redaktorius, Thomas Powell, išspausdino, kad daugelis sodininkų praneša jog augalai auga nepalyginamai geriau... kai gauna nedideles reguliarias aspirino dozes (1 dalis prie 10000 vandens dalių, didesnės dozės augalui nuodingos). Tai be abejo paskatino Agronominių Tyrimų Tarnybą (Agricultural Research Service) aiškintis kame šaknys

Tačiau mokslininkai dar 1930 metais buvo susidūrę su SAR (Systemic Acquired Resistance) arba kaip aš vadinu - imuniteto - fenomenu: užsikrėtę augalai gamina salicilo rugštį, kad įjungti SAR ir gynybinių genų išskyrimą. Bet dažniausiai nespėja jos gaminti pakankamai greitai, kad sukliudytu mikrobams atlikti pažeidimus. Kai kurie augintojai (turiu omeny ir didelius augintojus) purškia augalus aspirinu kad sužadintu SAR. Augalai atsparesni ligoms ir infekcijoms. Mažiau reikia pesticidų. Ir kas smagiausia, salicinas - natūralus auksinas išgaunamas iš gluosnių žievės, savo chemine konstrukcija artimas aspirinui (salicilo rūgščiai)

Gamyba:
1. Namų vaistinėlėje susirasti ar vaistinėje įsigyti aspirino (salicilo rūgšties). Nepatartina įsigyti aspirino su pavadinimais panašiais į "turboaspirinas", "ultraaspirinas", "superaspirinas" ir t.t. Juose be salicilo rūgšties bus ir kitokiu priedų. Konsultuokitės su vaistininku

2. Ištirpinti aspiriną vandenyje santykiu 1:10000. Tai bus maždaug 1 tabletė 5 litrams vandens. Jis sunkiai tirpsta (na yra "šipučkinis" aspirinas, kuris gerai tirpsta, bet įsigyjant pasidomėkite jo priedais), todėl galima tabletę sutrinti o vandenį pašildyti. Taip pat galima aspirina tirpinti spirite ir tirpalą supilti į vandenį. Mažas spirito kiekis nekenkia augalams (fermentuojantis fruktozei, gliukozei ar kitam kokiam cukrui - gaunamas spiritas), bet bus papildoma dezinfekcija.
Naudojimas:
Kaip ir "gluosnių vandens". Taip pat galima naudoti reguliariai, uzpildant visą hidroponinę sistemą, nepamirštant augalo mėgstamiausių elementų ir jei reikia pasikoreguokit pH (aspirinas gali truputėli rūgštinti maitinamaji tirpalą). Augalo imunitetas bus geresnis.
daugiau visko studijoms čia
http://www.hidroponi.../pasidaryk-pats