Neštukių skyrelis

Laikykis ir nuolat prisimink, kad nėra nieko svarbesnio už jūsų mažiuką ir tave pačią Svarbiausia, kad sužiūrėta, pavojus praėjo. Ir į darbo pusę net nežiūrėk, visas mintis apie tai, kas buvo ar būti galėjo, vyk šalin. Viskas bus gerai
Kai galėsi, paplepėsim skype

na kai akis drąsko, kone teismais grasina, nors esi teisus, turbūt nelabai įmanoma nesinervinti, ar kitaip galvojat ?
blogiausia, kad visi guodžia, ramina, patarinėja nekreipt į tą ponią dėmesio, bet niekas jai į akis nedrįsta pasakyti ką galvoja, visi savo šiknas saugo.

matyt, mano vaikis bus labai jau už teisybę, nes šiaip aš labai rami, pasišalinu nuo visko, bet šįsyk....
ir tas stresas ne vienos dienos. gi pastoviai buvo sukeliama įtampa nuo tada, kai ji sužinojo, kad laukiuosi, ne kurie teigia, kad ji taip iš pavydo....
ir dabar gi sužinojusi, kad esu ligoninėje svarstė, kaži ar čia jau rimta,lyg į ligoninę važiuojama šiaip sau, pailsėti.

o dėl tų kietėjimų, tai kaip tik gydytojos klausinėjau. pasitaikė, labai maloni ir supratinga gydytoja, tai į visus mano durnus klausimus atsakė.
vaikščioti per daug negaliu, o aš ir nevaidinu didvyrės. vyras labai rūpinasi ir saugo. o tai svarbiausia.

beje, šian pro ligoninės langą mačiau, kaip išėjo naujai iškepti tėveliai nešini lopšiu... net susigraudinau nuo tokio vaizdo... dar nužiūrėjau ten esančias nėštukes, visų tokie dideli pilvai, kad maniškis kaip maža špygutė prieš kumštį
sesutė sakė, kad daugiausia guli prieš pat gimdymą, o tokių nelaimėlių kaip aš nedaug būna.

viskas gerai,kas gerai baigiasi.

ir džiaugiuosi, kad visoms kitoms šio skyrelio gyventojoms gerai sekasi.

Taigi, turtai miega, bandau rasyt kaip viskas vyko
Ta vakara parasiau jums, kad jau turim 4cm ir laukiam kas toliau, taigi visa nakti taip ir nepavyko padoriai issimiegoti, nereguliariai prasaremiavau - keli saremiai kas 4 min, ir vel ziurek 15 min ramu, galiausiai pavyko porai valandu padoriau uzsnust, bet atsikelus supratau, kad visgi kazkas vyksta, reikia vel sekti laika. Taigi nuo kokiu 6.30 iki 8 val. sekiau, jau saremiai reguliarus, kas 7min. 8val. ryto skambinu gydytojui, ir jis pasiulo visgi pasirodyt, niu ka keliaujam i KMUK su visais daiktais . Bevaziuojant ziuriu, kad jau kas 5 min ir skausmas rimtesnis. Su gydytoju susitinkam 9.15 - kaklelis 6cm. Palydi mane iki priimamojo ir akuserems perduoda, kad jau beveik 7cm. Joms akys , ir klausia manes kaip as dar taip ramiai sedziu , sakau, kad praejus saremiui as dar ir darbu kokiu nuveikt galeciau . Niu ka susiforminam popierius ir keliaujam i gimdykla ramiai be jokio streso, uzejus saremiui tiesiog pailsim pusiaukelej. 9.30 - gimdykloj duoda pasipuosti sexi naktinukus, paguldo, pamatuoja tonusus ir tada sulaukiam gydytojo. Va nuo tada viskas darosi smagiau . Per saremi jis paziuri kakleli - saldu , jau turim 8cm, po to truputi prasivaikstau iki tualeto, ten labai gerai sumazint skausma padeda siltas dusas, po to gristu i lova, pusiaukelej dar vienas saremis aplanko. Lovoje sedziu kaip varle, o gydytojas ikalbineja atsigult, kad paziuretu kaip kaklelis, nesutinku, taip praleidziu dar viena saremi. Po to net nepajauciu kaip mane paguldo ir sako jau 10cm turim, liko tik krastai. Mintyse dziaugiuosi, kad didele darbo dalis ivykdyta, liko tik lelytei pasirodyt. Girdziu gydytojo nurodymus kada stumt, kada ne, dar paprasau, kad tik nekirptu, bet sito neisvengiu, siek tiek kerpa. Akusere atsipraso pries tai darydama . Dar vienas stumimas ir jauciu kaip mazyle pasitinka sita pasauli , tokia visa apvalute, tikra moteryte . Girdziu fiksuoja gimimo laika 10.50val. ir paguldo mazyle man ant krutines . Begalinis lengvumas atsiranda kune. Giliai atsikvepiu ir apkabinus mazyti zmogeliuka suprantu, jog gimdymas tik kruopelyte, ka galetum iskesti ir paaukoti del to stebuklo .

P.s. o kirpimas tikrai nebaisus, galiu sedeti, ir beveik nieko nejauciu , ne taip kaip su pirmu buvo, ten jau buvo jos persistengusios . O dabar ir lelyte gerokai didesne ir tik vos kirpta

draskyčiau atgal dzin man, kad viršininkas, geras viršininkas su savo darbuotojais taip nesielgia, o jeigu dar ką pasakytų pagrąsinčiau ir aš jai bet čia aš esu furija

Kiti savo užpakaliu žiūri, tu išeisi iš darbo,jiems teks likti, niekas niekados nepastovės už tave, turi išmokti pastovėti už save ir už savo leliuką

Bet teisinai sakai,kad gerai, kas gerai baigėsi, o dabar ilsėkis ir mėgaukis ramybe pamiršk viską dabar turi būti tik geros emocijos

labai gražu

kaip lengvai ir paprastai viskas

Kokia as tryzne pasidariau, skaitau ir verkiu.

Milima, tas gimimo momentas nerealus ir mazyle ant krutines. Vau

Pasislepusi, aciu D viskas gerai. Buk gerute saugok save ir leliuka. Jis dabar svarbiausias, visa kita antram plane.
O tiem, kas pavydi, lazda turi 2 galus ir gyvenime viskas atlyginama.

Tikrai labai gerai, kad gerai baigesi. Saugok save ir maziuka, ir stenkis neimti i sirdi visu situ intrigu Teisybes niekada nebuvo ir nebus, o leliukas yra tai, kas svarbiausia


Milima, labai grazi dukrytes atejimo i Jusu seima istorija

kaip faina, kad viskas ivyko labai greitai ir lengvai sveikinu

milima sveikinimai dideliausi

Na tikrai tave lupti reikia už tai, kad imi į galvą visas blogybes, kurios vyksta darbe. Tau turėtų būti taip giliai nusispjauti į viską. Na ką blogo tau gali padaryti? Juk iš darbo nebeišmes. O po vaiko auginimo atostogų privalės atgal priimti, nes turėsi mažametį vaiką. Privalai mesti iš galvos bet kokius nervus, jei ne dėl savęs, tai dėl savo mažulio. Na iš tiesų kas šiuo momentu gali būti svarbiau už jį? Man tegul viskas aplinkui griūva, kad tik pilvelis saugus būtų.

labas rytas

na nebesibarkit
gi visi mes skirtingi, kiekvienas į tą pačią situaciją reaguojam kitaip.

aš jau atsigavau, džiaugiuosi pajutusi krebždesius ar smūgius (vakar tai net rėkti norėjosi, kai kažkur apačioje makalavosi ), turiu griežtą prievaizdą (nu vyras gi ) tai net nekyla minčių jo neklausyti

milima, sėkmės Tau auginant dukružes

Sveikutės visos
Ateinu į Jūsų skyrelį. Labai tikiuosi, kad priimsite.
Nesu čia naujokė, tik susikūriau kitą nicką, nes per daug smalsuolių atsirado kam buvo įdomu kur dar lankausi ir krūva klausimų kaip aš čia.
Esu iš IVF skyrelio. Mums 8 savaitės, kol kas viskas OK, širdutę mačiau savo zuikio Kol kas nerimo daug, dabar pradės mažinti vaistus, tai labai labai bijau to Kad tik viskas būtų toliau OK.
Seku čia visas temas, sergu už visas, o kadangi jautrumas padidėjęs, tai skaitydama viską ir kas gražu, ir kam kažkas nesiseka, dažnai nubraukiu ašarą