
Gerbiu jus uz tai, kad kazkaip kiekvienas bando nepasiduoti. Bet diskutuodami nesivelkim i asmeniskumus, krastutinumus. man iki asaru skaudu skaityti, kad nemyliu saves, savo vaiku, kad man nebuvo tiek blogai, jog nesiemiau mitybos. As nezinau gyvenimo be sios ligos, nezinau, kaip butu be jos, teko save pamilti tokia . Vis tik del to, kokia esu dabar, galiu buti dekinga tik tradicinei medicinai (nors ir netradicines esu bandziusi daug budu), gal ir ne tai gerajai, bet jau virs 20 m esu laimingesne. Nesakysiu, kad esu rami ir tikiu, jog organizmas neparodys staigmenu

visu nuomones yra naudingos ir svarbios, gera pasiklausti patarimo. Bet nevanokit uz tai, jei ne 100 % ja priimam.
Buckis jums uz jusu stiprybe ir valia. Tikiuosi , kad ir as kazkuo stipri

va dabar darau pietukus be jokio glitimo, nors man reikia dar laiko pasiruosti ir pasidometi
