mano vaikas eina cia antri metai, ir nei sekundei nepasigeilejo palikes senaja mokykla. Jauciasi tvirtai, savim pasitiki, gerokai ugtelejo, tvirtas, ne koks nutukes prie kompo sedintis teslius...
Turiu pavyzdziu netolimu- baisu, kai 11 metu vaikas su pilvu kaip diedo ir nieko nebesugeba veikti ar sukurti ,apart sedejimo ir dvieju knopkiu maigymo ant klaviaturos.
Gerai, jei mamyte jau ant tiek sugeba uzimti paaugli, kad jam net nesinori slaistytis gatvemis ar guleti ant kompo visa diena. Na, puiku! O ka daryti toms, kurios daug is sunkiai dirba? Kaip skirti laika vien tik uzsiemimui su vaiku, ypac paaugliu? Bet as ne del to rasau, kad ner kada uzsiimti. Noriu pasakyti, kad niekas cia vaiku neprievartauja (kalbu uz save ir ,tikiuosi, uz kitas). As saviskiui pasakiau- nepatiks, bet kada sugrysi i senaja klase. O jis net girdeti apie tai nenori
O kerzus, jei nezinojote, nusiauna sporto saleje, nesedi ant kedziu visa diena kaip kokia buhalteryte stora....re
Todel as tik uz sia mokykla-- vaikai laimingi, pasitempe, sudominti, motyvuoti.
). Pabandykit save įsivaizduot visą dieną su kerzais ir uniforma ( antrai dažnai taupoma , ar ne taip? tai apie higieną patylėsiu) , mergaitės beje irgi , apie laikyseną nekalbėsiu, nors ir žygiuojama... Man kaip mamai labiausiai baisu, kad jūs norite atimti vaikystę ir jaunystę, juk mokykla nuo 5 klasės, kaip gali 5-as apsispręsti , kad jo ateitis bus susijusi su karyba- šito negaliu suprast...ir tokius vaikus praktiškai uždaryt iki 18 val. patalpoje su mažomis išimtimis - baisiau negu baisu, atsisėskit nuo 8 ant kietos kėdės ir pasėdėkit iki 16 val., kažin ar norėsis daugiau. Vaikai turi ir pailsėt, pabūt vieni, susikaupt, galiausiai pagulėt ar padūkt, nes mokslo krūvis tikrai nemenkas, o čia...nežinau...man taip regisi, kad dauguma turi problemų su savo vaikais , nesugeba jų užimti , suprasti, o gal tiesiog nėra laiko ir paprasčiausias būdas susitvarkyti - leisti vaiką į tokią mokyklą. Tokia mokykla turėtų steigtis tarkim nuo 10 klasės, gražūs žodžiai dažnai lieka gražiais žodžiais, o realybė savo diktuoja, ir norėčiau palinkėt tik vieno -neatimkit iš vaikų vaikystės- jie to verti ir saugokit juos 
