QUOTE(Nesusijusi @ 2012 04 12, 14:30)
Buvo situacija, kai aš buvau kompanijoj, o vaikinas turėjo prisijungti vėliau. Daug laiko praplepėjau su kitu vaikinuku. Kai maniškis manęs klausė, kodėl kalbėjau su juo, pasakiau, kad man tas kitas pasirodė gan protingas ir turintis ką papasakoti, o manasis nemėgsta to, kad kitas mane sudomina labiau, kad galų gale yra protingesnis.
Nepasitiki jis savim. Nors jeigu tėškei jam, kad anas va
koooooks protingas, koooooks iškalbingas, o tuuuuu 
, tai irgi nei į tvorą, nei į mietą.
Kita vertus, o kam tau neprotingas vaikinas?
QUOTE(algimantasss @ 2012 04 12, 14:53)
Saunuole jog taip pasielgiai ir as tai labai vertinu

tai va dabar tavuoju atveju kaip kitas vaikinas atsargiai bande nuvilioti ir pakabinti tave, tai tavo draugo atveju jeugu jis butu visiskai nepavydus tai jis sakytu eik i pasimatyma juk taip smagu su juo bendrauti, o tu pagalvotum nu ir asilas ir
tikriausiai jis manes nebrangina jog nepavydi. Taigi viskas turi buti proto ribose ir su tuo pavydu, o siu atveju manau jis pagrystai taip elgesi...
Ar gi nemoki kitokiais, malonesniais būdais parodyti žmogui, jog jis tau brangus?
O kaip reaguotum, jeigu tau pasiūlytų eiti kartu susitikti su tuo vaikinu? Galėtum stebėt neištikimybę tiesiogiai.
QUOTE(flight @ 2012 04 13, 15:54)
Bet, mano intymumo ribos yra gana siauros, tarkim, man visiškai nepriimtina būtų, jei mano mylimas žmogus su kuo nors aptarinėtų mano ir jo santykio niuansus beigi problemas (man tai - nelojalumas), arba lakstytų į pasimatymus su kitomis moterimis.
Dėl aptarinėjimo taip.
O kaip jūs įsivaizduojat pasimatymą? Ar kiekvienas arbatos atsigėrimas, pietūs su priešingos lyties asmeniu yra pasimatymas?
QUOTE(algimantasss @ 2012 04 13, 15:55)
Pasirodo esi bendraminte, del to dziaugiuosi

man virs 30, bet ne per seniausiai pradejau normaliuose santykiuose gyventi nes pries tai
nebuvau sutikes vertos, o dabar zinau kuri man yra vertingiausia, bet deja pasibaige musu santykiai del mano nepatyrimo normaliu santykiu, bet is visos sirdies as Ja Myliu ir Mylesiu... prisistaciau trumpai kad aiskiau butu. Taip nors ir lovoje nesu naujokas, bet santykiuose taip del to gal ir kaip kada per daug idealizuoju, bet turiu tiksla nes noriu normaliu santykiu ir seimos...
Kokia valiuta matuojat moterų vertę?
QUOTE(Moonte @ 2012 04 13, 15:59)
Svarbiausia, ka norejau pasakyti, tai buvau parasiusi pirmuose postuose. Nenigiu pavydo jausmo, jis yra. Tai viena is zmogaus emociju.
Klausimas gi yra tame, kaip tu sugebe ta pavyda kontroliuoti. Kaip moki neigiama energija paversti teigiama. Kaip mienajau pavyda galima paversti akstinu siekti, toliau tobuleti ir t.t..

Manau, kad visi daugiau mažiau pavydi, bet vieni moka kontroliuoti tai, kiti ne.
QUOTE(trintukas @ 2012 04 15, 15:54)
Deja teko susidurti ir su kitokiu variantu, kurio ir vertybės ir apskritai santykių ribos buvo kitokios. Jam nieko nereikšdavo
pameluoti ir išlėkti su kuria nors savo
"drauge" pagerti arbatos. Kaip Jūs galvojat, kokia savijauta apima tokioje situacijoje? Dėl nepilnavertiškumo galiu sutikti tik su ta išlyga, kad būdamas su tokiu žmogumi, kuris nepateisina pasitikėjimo, jautiesi elementariai nemylimu ir nereikalingu. Tada ir išugdomas nepilnavertiškumas. Išvis pirma būna lakstymas, o tik paskui nepilnavertiškumo būsena.
O jeigu būtų pasakęs, kad eina gerti su drauge (o ne su "drauge") arbatos? Pavydėtumėt mažiau ar dar ir akiplėša išvadintumėt?