Manau, turėtų tokį sprendimą priimti abu: ir vyras, ir moteris. Nemanau, kad už vaikelio atsiradimą gali vienas žmogus prisiimti atsakomybę. Na, gal būt ir gali, bet kažkaip nesąžiniga būtų nepaisyti kito nuomonės tokiu svarbiu klausimu. Net jeigu vyras ir nenori vaikelio, manau kalbėjimas gali padėti vyrui apsispręsti. Nors aš esu tokios nuomonės: jeigu vyras nenorėtų vaiko, tikrai jo ir nebūtų. Be abejo, išimtis yra netyčiukas.
Na, musu "planavimas" nera tas, kad abu susede (ne)laukiam mmm, nebuna taip, kad "siandien vaisingos dienos, tai einam
"... mes abu zinom, kad labai norim
: ir tek...
As manau svarbiausia jautimas-zinojimas, kad abu nori tureti leliu... Ir bent jau pas mus nebuvo tokios kaip atskiros kalbos,nuo kada mes uzsiimsim leliaus gamyba ar panasiai...


As manau svarbiausia jautimas-zinojimas, kad abu nori tureti leliu... Ir bent jau pas mus nebuvo tokios kaip atskiros kalbos,nuo kada mes uzsiimsim leliaus gamyba ar panasiai...

Čia jūs labai daug gerų minčių pažėrėte. Aš pritariu toms, kurios sako, kad reikia abiejų noro. Kaip kažkuri jūsų pasakė, kad gal klausimas ne tame, ar nori vaikų, bet tame, ar nori su tavimi vaikų. Ankstyvoje paauglystėje, kai dar su berniukais nedraugavau ir meilės nepažinojau, išgirdau tokius žodžius: "Tikra meilė būna tada, kai su tuo žmogumi nori turėti vaikų". Man šitie žodžiai, dar paauglei, labai gerai įstrigo. Nemanote, kad tai tiesa?
Aišku, negaliu sakyti nieko apie visus atvejus ir visus vyrus. Šeimą kūriau tik su vienu, tai tik apie vieną galiu ir kalbėti. Jis nori, bet ne dabar. Išsiaiškinome priežastis. Aš irgi labai noriu, bet būtų geriau palaukti. Priežastys labai objektyvios, todėl negali smerkti vyro.
Čia prisiminiau tokią situaciją (manau, ji dažna). Vyras nuolat dirba, mažai laiko jie leidžia kartu. Dar nesusituokę. Pinigų nelabai turi, gyvena pas tėvus, bando kažką sukti, kad nuosavą būstą prasimanytų. Jis jai pasiperša (žinant situaciją spėju, kad išreikalavo). Tada ji, nesulaukus vestuvių, pastoja (spėju, kad irgi be jo žinios, bet tiksliai suplanuotai). Perspektyvoje reikia dar daugiau pinigų.
ŠIoje situacijoje manau, kad vaikas pradėtas norint kažkuo užsiimti, siekiant kompensuoti vyro dėmesio stoką. Bet ar tai apgalvotas sprendimas?
Aišku, negaliu sakyti nieko apie visus atvejus ir visus vyrus. Šeimą kūriau tik su vienu, tai tik apie vieną galiu ir kalbėti. Jis nori, bet ne dabar. Išsiaiškinome priežastis. Aš irgi labai noriu, bet būtų geriau palaukti. Priežastys labai objektyvios, todėl negali smerkti vyro.
Čia prisiminiau tokią situaciją (manau, ji dažna). Vyras nuolat dirba, mažai laiko jie leidžia kartu. Dar nesusituokę. Pinigų nelabai turi, gyvena pas tėvus, bando kažką sukti, kad nuosavą būstą prasimanytų. Jis jai pasiperša (žinant situaciją spėju, kad išreikalavo). Tada ji, nesulaukus vestuvių, pastoja (spėju, kad irgi be jo žinios, bet tiksliai suplanuotai). Perspektyvoje reikia dar daugiau pinigų.
ŠIoje situacijoje manau, kad vaikas pradėtas norint kažkuo užsiimti, siekiant kompensuoti vyro dėmesio stoką. Bet ar tai apgalvotas sprendimas?
Suprantu,kad nieko forsuot nereikia.Tai be abejones abieju zmoniu sprendimas.Pirmaji vaika,suplanavome po 1.5 santuokos metu mano iniciatyva-vyras tam nesipriesino,is karto sutiko.Bego metai.Auginome vaika sunkokai:netradicines ligos,klaikios,bet aciu Dievui nepasitvirtinusios kelios diagnozes.bego metai....As lyg ir uzsimindavau apie antraji,taciau vyras rasdavo milijonus priezasciu:ne ta materialine,psichologine padetis ir t.t(nors tikrai zinau,kad ne vienos is tu priezasciu nebuvo tokia rimta).Po 6m,gydytojai man pasakearba gimdai,arba atliekam ginekol.operacija.Grizau namo.Tiesiog be jokiu gresmingu" arba arba" klustelejau jo,kaip elgsimes.....Atsakymas buvo ne kategoriskas,bet ir kvailam aiskus-negimdom.Dar po 2metu pas mane atrado augancia mioma ir jau tada pasake gydytojai arba dabar arba niekada.Vyras jau lyg ir prabudo:tai ko mes iki to cia laukem....?Pastojau jau pirma menesi.Taciau neuzilgo suzinojau -"nesivystantis".Kita galejom planuot po 6men.Taciau deje jau metai kaip as negaliu pastot.Vyras piktas,nervuojasi,blaskosi ir veda mane i panika.Metai bega,mums jau gerokai virs 30metu.Sunui jau irgi kaip ir nereikia "broliu-sesiu"draugijos.....
Na... as tai net nebuvau niekada klausus, ar ir maniskis nori vaiku. Galbut kakzada ir buvo tokia tema issivyscius, bet specialiaiapie planavimus niekada nesam kalbeje.
Tiesiog as zinojau, kad jei pastociau, abu butume begalo laimingi. Kai pastojau, buvo tiesiog dar geriau nei galejau isivaizduot... deja, maziukui nebuvo lemta uzaugti...
Jau tuoj bus puse metu po abrazijos, ir trecias bandymu menuo. Na, specialiai nepersistengiame ir taip pat per daug nesigilinam i tema "siandien darom" 
O is esmes, as nelabai ir klausciau vyro, jei pati labai noreciau leliaus.
Ypac jei butu toks kaip Vailos atvejis. Juk vyras nepaliks taves vien todel,kad pastojai. Esu beveik garantuota, kad jis butu apsidziauges, net tada kai sake, kad nenori leliaus... As siaip mastau... o kiekvienos reikalas pritarti ar ne...



O is esmes, as nelabai ir klausciau vyro, jei pati labai noreciau leliaus.


QUOTE(Vaila @ 2006 07 08, 13:19)
Suprantu,kad nieko forsuot nereikia.Tai be abejones abieju zmoniu sprendimas.Pirmaji vaika,suplanavome po 1.5 santuokos metu mano iniciatyva-vyras tam nesipriesino,is karto sutiko.Bego metai.Auginome vaika sunkokai:netradicines ligos,klaikios,bet aciu Dievui nepasitvirtinusios kelios diagnozes.bego metai....As lyg ir uzsimindavau apie antraji,taciau vyras rasdavo milijonus priezasciu:ne ta materialine,psichologine padetis ir t.t(nors tikrai zinau,kad ne vienos is tu priezasciu nebuvo tokia rimta).Po 6m,gydytojai man pasakearba gimdai,arba atliekam ginekol.operacija.Grizau namo.Tiesiog be jokiu gresmingu" arba arba" klustelejau jo,kaip elgsimes.....Atsakymas buvo ne kategoriskas,bet ir kvailam aiskus-negimdom.Dar po 2metu pas mane atrado augancia mioma ir jau tada pasake gydytojai arba dabar arba niekada.Vyras jau lyg ir prabudo:tai ko mes iki to cia laukem....?Pastojau jau pirma menesi.Taciau neuzilgo suzinojau -"nesivystantis".Kita galejom planuot po 6men.Taciau deje jau metai kaip as negaliu pastot.Vyras piktas,nervuojasi,blaskosi ir veda mane i panika.Metai bega,mums jau gerokai virs 30metu.Sunui jau irgi kaip ir nereikia "broliu-sesiu"draugijos.....
Ištikrųjų- nepavydėtina situacija. Manau, bet aišku kad tai tik mano nuomonė, kad vyras save dabar kaltina dėl to, kas atsitiko. Tačiau aš tikiu kad Jūs dar susilauksite mažuliuko, juk ne vienam gydytojai kažką diagnozuoja, o jų prognozės nepasitvirtina. Nenustokite bandyti
Aciu uz palaikyma.
Dabar jauciuosi taip,kad mes lekiame kaip akis isdege.
O del to,kad nereikia su vyru tartis....Na,taip-sventai tikiu,kad man pastojus,jis butu tikrai apsidziauges,bet moteriska ambicija suveikia.Galbut pravilnija ir ta negera mintis(nors jai pagrindo lyg ir nebuvo):gal jis turi kitu planu.......??????To negali paneigt gyvenime,nes jis pilnas netiketumu....
Dabar jauciuosi taip,kad mes lekiame kaip akis isdege.
O del to,kad nereikia su vyru tartis....Na,taip-sventai tikiu,kad man pastojus,jis butu tikrai apsidziauges,bet moteriska ambicija suveikia.Galbut pravilnija ir ta negera mintis(nors jai pagrindo lyg ir nebuvo):gal jis turi kitu planu.......??????To negali paneigt gyvenime,nes jis pilnas netiketumu....
QUOTE(Vaila @ 2006 07 08, 13:38)
Aciu uz palaikyma.
Dabar jauciuosi taip,kad mes lekiame kaip akis isdege.
O del to,kad nereikia su vyru tartis....Na,taip-sventai tikiu,kad man pastojus,jis butu tikrai apsidziauges,bet moteriska ambicija suveikia.Galbut pravilnija ir ta negera mintis(nors jai pagrindo lyg ir nebuvo):gal jis turi kitu planu.......??????To negali paneigt gyvenime,nes jis pilnas netiketumu....
Dabar jauciuosi taip,kad mes lekiame kaip akis isdege.
O del to,kad nereikia su vyru tartis....Na,taip-sventai tikiu,kad man pastojus,jis butu tikrai apsidziauges,bet moteriska ambicija suveikia.Galbut pravilnija ir ta negera mintis(nors jai pagrindo lyg ir nebuvo):gal jis turi kitu planu.......??????To negali paneigt gyvenime,nes jis pilnas netiketumu....
As tiesiog manau, kad tavo vyras tiesiog per dag prisigalvojo ir issigando naujuju rupesciu, nori duoti viska vaikeliui, ir naturaliai pagalvojo apie pinigelius... O kai faktas akis bado (jei tu butum anksciau be jo sutikimo pastojus), jis tikrai butu apsidziauges... juk jei turi viena vaika, kitas negali buti nelaukiamas. Juk (as taip manau) didziausi svarstymai ir abejones buna del pirmojo... nes pradzia baugina, jei dar nesi apsisprendes, ar tai TAS zmogus su kuriuo nori tureti vaiku..
galbut as klystu... O geriausia tai nesidairyt atgal ir neieskot kaltu, tiesiog buti optimistais ir tiketis, kad viskas bus ok

QUOTE(Amade @ 2006 07 08, 13:47)
As tiesiog manau, kad tavo vyras tiesiog per dag prisigalvojo ir issigando naujuju rupesciu, nori duoti viska vaikeliui, ir naturaliai pagalvojo apie pinigelius... O kai faktas akis bado (jei tu butum anksciau be jo sutikimo pastojus), jis tikrai butu apsidziauges... juk jei turi viena vaika, kitas negali buti nelaukiamas. Juk (as taip manau) didziausi svarstymai ir abejones buna del pirmojo... nes pradzia baugina, jei dar nesi apsisprendes, ar tai TAS zmogus su kuriuo nori tureti vaiku..
galbut as klystu... O geriausia tai nesidairyt atgal ir neieskot kaltu, tiesiog buti optimistais ir tiketis, kad viskas bus ok
galbut as klystu... O geriausia tai nesidairyt atgal ir neieskot kaltu, tiesiog buti optimistais ir tiketis, kad viskas bus ok

Aciu Amade.Tu zinai ,as net vakar nusibreziau toki tiksla.kadangi as cia lankausi kiekviena diena ,skaitineju,mastau ,svarstau.....Jau sie pokalbiai man tapo liga,rankos tiesiasi prie kompo.Taigi nusprendziau:neiti pas jus visa menesi ir nesierzinti.Tiesiog pamirsti ko man reikia,ko as trokstu,ko as laukiu.Nes kiekvienas naujas "nestukiu pasnekesiu"menesiukas,man suteikia tokia vilti.......Aciu Dievui,kad neisdrysau ne i viena ju parasyt:"viliuosi,kad greitai testas parodys,kad galiu prisijungti prie jusu....".
Aš pastojau netikėtai, bet tada iš mano lūpų nuskambėjo tokie žodžiai vyrui (tuo metu dar tik vaikinui - draugavome 3,5 metų): "Tu daryk, ką nori: gali mane palikti, užauginsiu vaiką viena, tau tikrai leisiu ir jį matyti ir globoti, jeigu tik noras bus, bet jokių abortų". Vyrui tai sukėlė šypseną, nors tuo metu tikrai buvo ne laikas. Jis pasakė, kad jam net nekilo mintis apie abortą. Bet kai jau pastojau, vyrui pasirinkimo būčiau neaplikusi - tėvu jis taptų, tik atsakomybės prisiimti neverčiau. Bet jis labai myli vaikus, todėl intuityviai galbūt net jaučiau, kad kitaip ir nebus. Dabar mes jau metai kaip vedę, vaikeliui jau 8 mėn.

QUOTE(Keiti @ 2006 07 08, 14:03)
Aš pastojau netikėtai, bet tada iš mano lūpų nuskambėjo tokie žodžiai vyrui (tuo metu dar tik vaikinui - draugavome 3,5 metų): "Tu daryk, ką nori: gali mane palikti, užauginsiu vaiką viena, tau tikrai leisiu ir jį matyti ir globoti, jeigu tik noras bus, bet jokių abortų". Vyrui tai sukėlė šypseną, nors tuo metu tikrai buvo ne laikas. Bet kai jau pastojau, vyrui pasirinkimo būčiau neaplikusi - tėvu jis taptų, tik atsakomybės prisiimti neverčiau. Bet jis labai myli vaikus, todėl intuityviai galbūt net jaučiau, kad kitaip ir nebus. Dabar mes jau metai kaip vedę, vaikeliui jau 8 mėn. 

Labai smagu, kad atsiranda laimingai pasibaigusių istorijų

Vaila, jeigu tau labai skaudu, atsigauk, ir "kibk į darbus", tikiuosi kad greitai susitiksime nėštukių skyrelyje. Svarbiausia nenuleisti raukų

QUOTE(Inesute J @ 2006 07 08, 14:11)
Labai smagu, kad atsiranda laimingai pasibaigusių istorijų
Vaila, jeigu tau labai skaudu, atsigauk, ir "kibk į darbus", tikiuosi kad greitai susitiksime nėštukių skyrelyje. Svarbiausia nenuleisti raukų

Vaila, jeigu tau labai skaudu, atsigauk, ir "kibk į darbus", tikiuosi kad greitai susitiksime nėštukių skyrelyje. Svarbiausia nenuleisti raukų

Inesute,matau,kad tavo vaikelis dar tikrai mazutis.Tu irgi visur suspesi.O del susitikimu viename is skyreliu"nestukiu pasnekesiai"sventai tikiu-SUSITIKSIM
