Na kai kurie vyrukai bijo dideles atsakomybes. Mano tai draugas (greitai bus vyras) suzinojas, kad man negerai su moteriskom ligom, pats pirmas pasiule, kad reikia leliuko. As nelabai dar norejau, bet jis ikalbejo. Dabar abu planuojam leliuka, dziaugemes busimom vestuvem ir tikime, kad greitai pavyks pastoti.
Manasis dar griežtai prieš, kad jau turėti vaikų. Bet aš ir pati dar bent kokius penkerius metelius nenorėčiau vaikų, dar noriu dėl savęs pagyventi. Bet man keista, kad net švelniai maniškį paerzinus šia tema, jis labai supyksta...

na pirmo vaikelio mes tikrai neplanavom,jis atsirado netycia,o vat antra tai jau planavom
beje,uz antra vaika labiau "balsavo" tetukas,o as dar lyg ir palaukti noreciau,musiskis tik nelabai seniai pradejo miegoti visa nakti,tai dar nelabai pailsejus jauciuos siuo atzvilgiu,bet 2 vaikas butinas!
ir labai laukiamas



Tik abieju sprendimu
Pirma labiau planavau as, jis sutiko, kad jau reikia
O dabar lauksiu, kol vyras kito leliaus pats uzsinores....Kazin, ar nebus taip- " ilgai laukus dar palauk... "



be abejo, abu
. O gal net ir visi trys, ar keturi. Žodžu, visa šeima.

žinoma, kad abu - o kaip kitaip

Siaip esu uz tai, kad planuotu abu... Bet.. turiu konkretu pavyzdi is savo gyvenimo. Buvau istekejus 6 metus, su exvyru vaiku neturejom, nes jam vis dar buvo "ne laikas", veliau issiskyrem del gan iprastu dalyku - ambicijos, principai... (manyciau, kad labiau pasistengus butu buve galima issaugoti santuoka). Kai dabar zvelgiu i praeiti, tai kartais atrodo, jei buciau pastojus (be jo zinios), tai gal vaikas butu paskatines isspresti problemas, kurios mano galva nebuvo esmines ir gal butume ligi siolei gyvene kartu. Nors niekada negali zinot, gal vis tiek butume issiskyre ir vaikas augtu nepilnoj seimoj. Taigi tai tik teoriniai pasvarstymai.
P.S. Esu girdejus daug apie tai, kad vyrai nenori (bijo) vaiku, bet kai jie gimsta - juos pamilsta ir buna puikus teciai. Ka jus i tai?
P.S. Esu girdejus daug apie tai, kad vyrai nenori (bijo) vaiku, bet kai jie gimsta - juos pamilsta ir buna puikus teciai. Ka jus i tai?
Niu kokia čia šeima, kai dar ne laikas, ne laikas ir ne laikas
Turėtų spręst abu, bet kai vyras dvejoja, o moteris nori, reiškia laikas. Ir viskas. O priežasčių "negalėt" galima prisigalvot begalybę. Suprantu, kai nusprendžiama abiejų, kad jau gana, bet kai moteris mato, kad yra galimybė, o vyras mato kliūtis, nu nenormalu. Jie ką skirtingom sąlygom gyvena? Jei vaikų neturėčiau ir vyras dar "ožius" rodytų nieko aš neklausčiau ( na aišku yra tikimybė, kad pataikysi ant tokio, kuris iš savo ambicijų trinktels durim, bet su tokiu ambicingu toj srity ir pati vaikų nenorėčiau)....susituokėm kurt šeimą, o ne amžinai gyvent dviese... kiek žmonių nori, bet negali.
Kažkas turėtų būt netvarkoj santykiuos kai pernelyg ilgai vaiko vis nenorima, nenorima ir nenorima...nekalbu apie n-tąjį vaiką, kai tikrai nebėra nei jėgų nei galimybių, kalbu apie pirmą, kuris atidėliojamas iki begalybės...
O mūsų vaikai kada ateit nusprendė patys
Štai ir dilemos sprendimas
Susituokėm ir žinojom, kad priimsim kada ateis. Ir viskas. Antra kokiais metais "pasiankstino"
, bet pasirodė, kad taip mūsų situacijoj tik geriau.

Kažkas turėtų būt netvarkoj santykiuos kai pernelyg ilgai vaiko vis nenorima, nenorima ir nenorima...nekalbu apie n-tąjį vaiką, kai tikrai nebėra nei jėgų nei galimybių, kalbu apie pirmą, kuris atidėliojamas iki begalybės...
O mūsų vaikai kada ateit nusprendė patys



QUOTE(helen @ 2006 06 06, 18:27)
aš manau, kad planuoja abu, bet pagreitinti įvykius pilna teisę turi moteris, tik tai nereikia bandyti tokiu būdu apsiženyti, didelė rizika. o vat santuokoje prašau, jei vyras sako "gal dar ne laikas", tai reiškia kad gal jis ir pasiruošęs, gal net ir norėtų, bet juk viską sprendžiam mes - moterys 

O paskui kudakuojam, "oi, vyras nepadeda, nemyli". O kaip jam pamilti ta, kas per prievarta igrusta. Juk vaiko gimimui turi pasiruosti abu: ir vyras ir moteris, fiziskai, moraliskai, finansine prasme ir t.t.
QUOTE(Limcamca @ 2006 07 02, 15:23)
O kaip jam pamilti ta, kas per prievarta igrusta.
Aha, tai jau tikrai savo kūną ir kraują pradėtą kaip įsivaizduojam vis tik iš meilės pamilt per sunku, nia?

Yra išeitis neprisidaryt vaikų - tiesiog neužsiiminėt "gamyba", bet šito tie brangieji nenorintieji turbūt ne taip veržias atsisakyt.
Kas čia išvis per savoka - "per prievartą įgrūstas nuosavas vaikas" ?

Ne laikas?...o tai tegu tada pasako, kada bus laikas ir tegu pasako, ką pats padarys dėl to, kad tas numatytas laikas vis tik ateitų...o ne "kada nors, kai..." Tokius dar suprasčiau... Moteris neturi prašinėti iš savo vyro vaikų.
QUOTE(Limcamca @ 2006 07 02, 15:23)
Juk vaiko gimimui turi pasiruosti abu: ir vyras ir moteris, fiziskai, moraliskai, finansine prasme ir t.t.
Finansine prasme (ir visom kitom prasmėm) jau šeimos kūrimui sako reikia pasiruošt

mano galva, prieš tuokiantis reikia nusiimti rožinius akinius ir išsiaiškinti esminius dalykus dėl pinigų, religijos, sekso, ir be abejo, vaikų. įdealiu atveju tuokiamasi ne dėl vaiko (kaip sakoma "iš reikalo", kai vaikas tik paspartina vestuves), o jau jo norint ir būnant atviriems gyvybei.
taip jau yra, kad moterys jau gimsta mamomis, o vyrai tėčiais tampa, turi patys "užaugti" tėvystei. todėl neretas neatitikimas tarp vyro ir moters brandos tėvystės atžvilgiu. vyras turi labai mylėti moterį, ir taip mylėti, kad norėtų turėti su ja vaikų, kas nėra jam įgimta, suvokti, kad nebebus vienintelis mylimasis šeimoje, kad moterimi teks dalintis ir priprasti, kad daug kas nebebus kaip anksčiau. vyrai pripratę prie dėmesio, patogumo, ramybės, todėl to sunku atsisakyti, jei moteris jam reikalinga tik kaip visada graži, pasitempusi dėmesinga mylimoji ir maisto gamintoja.
o iš patirties galiu pasakyti, kad vyrai labai vaikų užsinori, kai jie nesigauna arba išeina dar negimę...
taip jau yra, kad moterys jau gimsta mamomis, o vyrai tėčiais tampa, turi patys "užaugti" tėvystei. todėl neretas neatitikimas tarp vyro ir moters brandos tėvystės atžvilgiu. vyras turi labai mylėti moterį, ir taip mylėti, kad norėtų turėti su ja vaikų, kas nėra jam įgimta, suvokti, kad nebebus vienintelis mylimasis šeimoje, kad moterimi teks dalintis ir priprasti, kad daug kas nebebus kaip anksčiau. vyrai pripratę prie dėmesio, patogumo, ramybės, todėl to sunku atsisakyti, jei moteris jam reikalinga tik kaip visada graži, pasitempusi dėmesinga mylimoji ir maisto gamintoja.
o iš patirties galiu pasakyti, kad vyrai labai vaikų užsinori, kai jie nesigauna arba išeina dar negimę...