Sveikos, merginos

labai gera paskaityti šį forumą, nes suvoki, kad pasauly tiek daug be poros fainų panelių

Galiu pasakyti, kad aš viena iš jų. Trumpai mano istorija: draugavau su vaikinu trejus metus, labai jį mylėjau, bet jis nebuvo geras, mėgdavo pauliavot ir su tais uliavojimais nejausdavo saiko. Aš jį "gelbėjau", bet tokių dalykų taip lengvai nepakeisi ir palikau jį

šiaip jis labai žavingas, charizmatiškas, gražus, nenuobodus, blogas berniukas, kokie patinka mergaitėms

) bet užkniso negyvai mane tie baliai ir padėjau tašką.
Jau nuo skyrybų praėjo beveik trys mėnesiai. Fronte pasirodė naujų simpatijų. Vienas iš jų tikrai neblogas, draugiškas, fainas, paslaugus ir bla bla bla. Atrodo toks, kokio norėjau, kad būtų ramus, manimi rūpintųsi, vestųsi į teatrus. Bet ne, man jis netinka, paima mane už rankos ir man bloga būna

kažkai nesitinku su juo džiaugsmo pilnom akim, galvoju, o ką gi mano buvęs pasakytų dabar (nes su juo būdavo labai įdomu, jis turėdavo ką papasakoti). O šitas tik klauso manęs ir žavisi... Taip durnai jaučiuosi.. Kažkokia pranašesnė, įdomesnė už vyrą... O jis nemoka papokštauti, neturiu tokio cinkelio kas kabintų (suprantant apie ką aš), nelaukiu jo sms... Gal man tikrai kas negerai?

) Visą laiką norėjau gero žmogaus šalia, o, tokiam atsiradus, noriu bėgti nuo jo? Gal taip kam ir buvo nutikę?