Galbūt aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet užtat sustojau ten, kur norėjau.
/Douglas Adams/
Tavo dvasia - tarsi kirvis.Neleisk jai surūdyti.Kasdien ją truputį pagaląsk :
Dešimt minučių ramiai pasėdėk ir paklausyk muzikos
Kai tik gali - pasivaikščiok
Kasdien apkabink mylimus žmones ir ištark : myliu tave
Švęsk vardadienius,gimtadienius ir kitas progas,kurios ateina tau į galvą
... Būk malonus su visais, ne tik su tais,su kuriais gyveni
Šypsokis
Melskis
Padėk tam,kam reikia pagalbos
Palepinki save
Žiūrėk į dangų ir siek aukštų idealų
Dešimt minučių ramiai pasėdėk ir paklausyk muzikos
Kai tik gali - pasivaikščiok
Kasdien apkabink mylimus žmones ir ištark : myliu tave
Švęsk vardadienius,gimtadienius ir kitas progas,kurios ateina tau į galvą
... Būk malonus su visais, ne tik su tais,su kuriais gyveni
Šypsokis
Melskis
Padėk tam,kam reikia pagalbos
Palepinki save
Žiūrėk į dangų ir siek aukštų idealų
Žmogaus protas prilygsta lempai: kuo ryškesnė šviesa, tuo tamsesnis abejonių šešėlis.
[R. TAGORĖ]
[R. TAGORĖ]
Internete radau...
Mano laiptinėje, penktame aukšte gyvena senutė. Prieš penkis metus mirė jos vyras, o prieš du, dukra su visa šeima žuvo autoavarijoje. Grįždama iš universiteto ant laiptinės durų pastebėjau ranka rašytą skelbimą:
Pamečiau dešimt litų, kas rasite prašau grąžinkite į 76 butą, pensija maža, neužtenka duonai.
Bute nr. 76 gyveno toji senutė. Išsitraukiau iš piniginės 10 lt ir pakilau į penktą aukštą. Kai atidaviau senutei pinigus ji apsiverkė: Tu jau dvyliktas žmogus, kuris man atnešė pinigus. Ačiū. Aš nusišypsojau ir jau pasisukau eiti, kai senutė pratarė: Dukrele, nuplėšk skelbimą nuo durų, ne aš jį rašiau. Senutė stovėjo ir verkė: Žmonių gerumas ir užuojauta suteikia man vilties.
Visada palikite savyje šiek tiek vietos GERIEMS darbams.
Mano laiptinėje, penktame aukšte gyvena senutė. Prieš penkis metus mirė jos vyras, o prieš du, dukra su visa šeima žuvo autoavarijoje. Grįždama iš universiteto ant laiptinės durų pastebėjau ranka rašytą skelbimą:
Pamečiau dešimt litų, kas rasite prašau grąžinkite į 76 butą, pensija maža, neužtenka duonai.
Bute nr. 76 gyveno toji senutė. Išsitraukiau iš piniginės 10 lt ir pakilau į penktą aukštą. Kai atidaviau senutei pinigus ji apsiverkė: Tu jau dvyliktas žmogus, kuris man atnešė pinigus. Ačiū. Aš nusišypsojau ir jau pasisukau eiti, kai senutė pratarė: Dukrele, nuplėšk skelbimą nuo durų, ne aš jį rašiau. Senutė stovėjo ir verkė: Žmonių gerumas ir užuojauta suteikia man vilties.
Visada palikite savyje šiek tiek vietos GERIEMS darbams.
Visi gyvena lyg turėdami atsarginį gyvenimą. Nors niekas dar negavo nei atsarginės akimirkos..
Sveikos mergaites
Gal galiet padeti, reikia grazaus pasveikinimo katik iskeptai mamytei
gal galesite padeti? gal kas is jusu turite kokiu graziu zodziu?

Gal galiet padeti, reikia grazaus pasveikinimo katik iskeptai mamytei


QUOTE(*Enigma @ 2012 05 07, 22:15)
Sveikos mergaites
Gal galiet padeti, reikia grazaus pasveikinimo katik iskeptai mamytei
gal galesite padeti? gal kas is jusu turite kokiu graziu zodziu? 

Gal galiet padeti, reikia grazaus pasveikinimo katik iskeptai mamytei


Dvi temos nuostabiausių žodžių

Tu iš tiesų laisvas ne tada, kai tavo dienos be rūpesčių, o naktys be vargo ir sielvarto. Greičiau jau tada, kai šie dalykai supa tavo gyvenimą ir vis dėlto tu pakyli virš jų nuogas ir nevaržomas.
(Kahlil Gibran. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 56 p.
(Kahlil Gibran. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 56 p.
Viena gera mintis pasėja santaiką visame pasaulyje. Viena širdies tyrumo kruopelė kvepės šimtus amžių.
/Senovės kinų išmintis/
/Senovės kinų išmintis/
Laimės ieškotojas panašus į girtuoklį, kuris niekaip negali rasti savo namų, nors žino, kad namus jis turi.
/Volteras/
/Volteras/
Jei niekuomet neisi į girią, tau nieko niekada nenutiks, ir tavo gyvenimas taip ir neprasidės.
Mylėti - tai pasilikti, kai kiekviena tavo ląstelė šaukte šaukia: bėk!
Mylėti - tai pasilikti, kai kiekviena tavo ląstelė šaukte šaukia: bėk!
Kai pamilau save, tada tik supratau: nuobodulys, kančia pirmi įspėjantys ženklai, kad gyvenu prieš savo esatį. Šiandieną jau žinau, kad esatis vadinas BŪTI SAVIMI.
Kai pamilau save, aš supratau, kaip stipriai galima ką nors įžeisti, jeigu primesi jam savuosius lūkesčius, nors laikas tam dar neatėjęs ir tas žmogus nepasiruošęs dar. Ir tas žmogus aš pats. Šiandien tai vadinu SAVIGARBA.
Kai p...amilau save, nustojau geist gyvenimo kitokio, kito. Ir pamačiau staiga, kad tas gyvenimas, kuris mane apsupęs laiko, suteikia augt visas galimybes. Šiandieną vadinu aš tai BRANDA.
Kai pamilau save, tada tik supratau: esu pačioj man tinkamiausioj vietoj pačiu geriausiu man laiku. Ir viskas vyksta akimirkoj išskirtinai teisingoj. Galiu ramus būt visada. Aš vadinu tai PASITIKĖJIMAS SAVIM.
Kai pamilau save, nustojau vogti savo laiką, svajot apie didžiausius užmojus ateityje. Šiandien darau tik tai, kas teikia džiaugsmą, nuo ko jaučiuos laiminga. Tik tai, ką myliu, kas verčia šyptelt mano širdį. Atlieku tiktai tai, ką noriu, asmeniniu ritmu. Šiandieną vadinu tai PAPRASTUMAS.
Kai pamilau save, aš supratau, kaip stipriai galima ką nors įžeisti, jeigu primesi jam savuosius lūkesčius, nors laikas tam dar neatėjęs ir tas žmogus nepasiruošęs dar. Ir tas žmogus aš pats. Šiandien tai vadinu SAVIGARBA.
Kai p...amilau save, nustojau geist gyvenimo kitokio, kito. Ir pamačiau staiga, kad tas gyvenimas, kuris mane apsupęs laiko, suteikia augt visas galimybes. Šiandieną vadinu aš tai BRANDA.
Kai pamilau save, tada tik supratau: esu pačioj man tinkamiausioj vietoj pačiu geriausiu man laiku. Ir viskas vyksta akimirkoj išskirtinai teisingoj. Galiu ramus būt visada. Aš vadinu tai PASITIKĖJIMAS SAVIM.
Kai pamilau save, nustojau vogti savo laiką, svajot apie didžiausius užmojus ateityje. Šiandien darau tik tai, kas teikia džiaugsmą, nuo ko jaučiuos laiminga. Tik tai, ką myliu, kas verčia šyptelt mano širdį. Atlieku tiktai tai, ką noriu, asmeniniu ritmu. Šiandieną vadinu tai PAPRASTUMAS.