QUOTE(kristinuke @ 2012 05 07, 10:20)
Nedaug beliko, bet ir nerimo daugėja. Vakar kas valandą pradėjo mausti nugarą ir pilvo apačią, tai jau taip neramu pradėjo darytis... Ne susitikimo baisu, o tai, kad man CP, sloga dar nosį užkimšusi, kaip reikėtų narkozę išsivaikyt...
O virusas šitas bjaurus. Aš nuo vyro gavau, bet kad jis būtų galutinai pasveikęs ir jaustųsi kaip žmogus, irgi dar negalima pasakyti... Pirmas dienas aš irgi paslika gulėjau, atsimerkti buvo sunku nuo slogos, gerklę skaudėjo, kosulys tragiškas. Man temperatūra buvo aukščiausia 37,6. Gėriau irgi paracetamolio. O su šeimos gydytoja, kai vietų pas ją nebuvo, susiskambinau, pasakė, ką daryti, kai per tris dienas nepraėjo, važiavau, kad paklusytų plaučių, tada ir išrašė antibotikų, nes gimdymas tai beveik ant nosies man.
Bent man tai skyrė "Zinnat", nes turiu bėdą su kosuliu kovojant, kad ne visi antibiotikai jį palaužia. Bet šiaip ar taip tikrai yra kelių rūšių antibiotikai, tinkami nėštukėms.
Patarčiau kuo greičiau į gydytoją kreiptis visoms, prie ko tik kimba šis bjaurybė, nes tikrai ne šiaip sau sloga ir ne šiaip sau kosulys
Žinok, aprašei mano situaciją. Pirma vyras susirgo. Po savaitės aš. Vyras dar vis nepasveikęs. Tai ir kostim bei sloguojam abu

Tik tiek, kad aš temperatūros neturiu. Tad antibų dar nepradėjau gert. Kažkiek jaučiuos geriau, lyginant su praeita savaite. Tad dar kelias dieneles pažiūrėsiu, jei negerės, reiks vėl pas gydytoją eiti. Labiausiai tai kosulys neramina
Papildyta:
QUOTE(marusiote0120 @ 2012 05 07, 11:46)
Aš jau nebežinau kas darosi man. Pilvas toks neramus, pamaudžia vis, pergyvenu juodai, kad kas negerai. Bet negaliu niekaip atskirti ar čia žarnynas steikuoja, nes užkietėję viduriai, ar leliams negero kas.... Darausi visiška paranojikė, jei taip visus 9 mėnesius-tai tikrai anksčiau į durnyną išveš nei gimdyt

Bet gal apsiraminsiu, kai judesiukus pajusiu, bet tai kokius 1-2 men laukti dar
Ryt pas genetikus, gal pamatys jei kas negerai.
Turbūt visoms pirmi mėnesiai baimių pilni. Aš ramiau pasijaučiau, kai judesiukus pradėjau jaust. Tada ir nėštumu džiaugtis pradėjau. Iki to laiko, nors širdy ir džiaugiausi, bet baimių visokių pilna buvau. Iki kokios 12 sav. tai iš vis dėl visko pergyvenau ir neramu buvo, kad tik viskas gerai. Tad ir echo dariausi pakankamai dažnai (gal kas 2 -3 sav.), gydytoja vis nuramindavo, kad auga žirniukas, o man jau žiūrėk už kelių dienų vėl nerimas
Bet dabar, kai judesiukus jaučiu, nebeliko to didelio nerimo. Dabar atsirado baimė ... gimdyti