Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Maidenana pas ka tu cia taip issiaiskinai? nes pas mane galvoje seboreja gyvena nuo vaikystes, turiu zasies oda, kuri plinta ir karts nuo karto mini egzema atsiranda dar ir dilgeline turiu kai perskaiciau tavo posta net siurpas perbego per kuna.. nejau mano 3 persileidimai galejo buti del siu mano bedu?
aisku dar pas mane ir ciklas grybauja.. bet vat pradejau nauja gydyma, lauksiu rezultatu

o koks pas jus gydymas?

as dabar pas Karpenko pradejau gydytis.. prirase man vaistuku zoleliu pagrindo, pareguliuoti cikla.. nes ji man nesiulo jokiu stimuliaciju, pasak jos kam kankinti kiausides, kurios ir taip silpnos.. plius dar mano beda isnesiojime taip pat...

Tikiuosi kad pades
Mano vaistai, tai pakeista aplinka, reguliavimui ciklu buvo paskyre ilgamlaikui duphaston.
Pajurio klimatas ir ramybe islygino ir zasies oda, egzemu ne pedsako neliko. Zvynelines tik mazas pedsakelis
O pastojimui laukia siek tiek skatinanciuju kiausiziu veikla. Labai tikiuosi, kad antras zirniukas nepabegs

jei ne paslaptis, kuris pajuris tau padejo as pati is pajurio, bet niekaip negaliu atsikratyti nei pleiskanu, nei zasies odos va jei kur i kaima isvaziuoju, tai oda atsigauna.. vanduo visai kitas

Atlanto vandenyno pakrante, apsupta pusynu ir cikadu griezimo

To tikriausiai ir reikejo

Matyt gerai ispyre, kad tylu kazko siuos namuciuos pasidare

Labas rytas,


Mes skirtingai suprantame sąvoką "keisti požiūrį" ir patį kelią iki to.
Jums pakeisti požiūrį tai perlipti per save, daryti/mąstyti radikaliai kitaip, užgniaužti savo senuosius, įpročius, mintis, jausmus prievartiniu būdu.
Man pakeisti savo požiūrį yra atsimerkti, atverti, pažinti tikruosius savo jausmus ir realią padėti ar praeities kokius tai įvykius. Realiai niekas nepasikeičia, gyvenimas tas pats, faktai tie patys, bet atsiranda vidinė laisvė, pasitikėjimas savimi, naujas matymas, naujų galimybių pastebėjimas.
Pavyzdys.
Pirmuoju atveju. Man 37 Iš tikrųjų širdyje Bet kitiems demonstruojama Pažiūrėkit, kaip aš atrodau Man tikrai ne 37, niekas nepasakytų, aš tikrai taip nesijaučiu Niekam nesakykit, kiek man metų
Antruoju atveju. Man 37... Man 37... Man 37? Hm, man 37 Na gerai, man 37 Pažiūrėkim, ką dar galiu padaryti

Smulkiau aš Jums neišdėstysiu, kaip tai įvyksta, kaip ateina šis supratimas ir kokia iš to nauda, bet linkiu patirti.

Man kažkaip nepalengvėjo, kai buvo 37. Iki tol buvo visada 25. Staiga po vieno žmogaus 40-ečio įvyko praregėjimas, kuris tęsiai iki šiandien. Tą dieną buvo labai sunku, nes staiga suvokiau : karjeros nėra, vaikų nėra, vyras yra (bet jo atsakymas į gyvenimą be vaikų- nežinau ar galėsiu), savų namų dar nėra (iškilus abejonė- o kam jei vyras galbūt be vaikę mane paliks), svoris nekrenta, bet auga, plaukai slenka, numatyta operacija nepasiteisino (aš ne nėščia) ir panašiai. Vėliau susiradau viltį, užsikabinau, bet šiandien ji mane vėl partrenkė ant žemės skaudžiai. Nežinau gal gerai, kad vyras nesišvaisto pažadais gyventi iki grabo lentos ir mylėti mane nepaisant to, kad savų vaikų nebus. Bet tas jo pasakymas "nežinau, nepažadu" mane smaugia. Ir su kiekvienu nepavykusiu ciklu vis sunkiau... Ir niekas negali duoti instrukcijos gyventi pagal pirmąjį atvejį jūsų nurodytą. Nes atėjus suvokimui realios situacijos norisi sprukti, pasikavoti nuo visų, gal net pačiai išsiskrti nei laukti , kad galbūt paliks...Žinau , kad tokio vyro tikrai daugiau nesurasčiau...Tad tiesiog belieka gyventi pagal sustatytą planą ir laukti verdikto viskas "pavyko" arba "baigta, klimaksas, vilčių nėra".
Kol nesuvokiau situacijos, kurioje esu , realybės aš buvau laisva, pasitikėjau savim, ieškojau galimybių. Daug durų jau užsidarė ir vis užsidaro. Nenori būt priklausoma nuo vaistų, todėl kiekvieną kart save įtikinėji, kad kita diena bus gražesnė ir dėl to verta gyventi. Žinau jei palūšiu būsiu priklausoma nuo visokių andidepresantų, todėl kovoju pati. Ačiū D , pavyksta vis. Bet kuo toliau tuo sunkiau. Gerai, kad yra erdvė, kurioje gali išsišnekėti, pasiguosti ir palengvėja, nes esi ne viena

Merginos.. po paskutinio persileidimo, kai nebesivyste ilgai laukti dvynukai sedejau trenkta su slapiu skuduru. Visokie kokie tyrimai buvo priduoti, tukstantis jiems isleistas ir reziume: sana. tipo, sveika. Viskas idealu. Jokio AFS pozymio, nieko. Viskas ciki-piki. Kol viena diena nepastojo musu temos forumiete ir nepradejo nerimauti, kaip pati sau durs i pilva vaistus. Klausimas kam vaistai? Atsakymas - nes sergu psoriaze (zvyneline, ekzema) ir nevaisingumo gydytoja israse leidziamus i pilva. Nu tada ir pradejau dometis. akurat.
Gydymas butu 100 mg aspirino iki pastojimo, pastojus 100 mg aspirino testi iki 16 savaites, plius, tik tais isvydus II ant NT - Zibor 0.2 i pilva vakare tuo paciu metu iki 12-16 savaites.
Asmeniskai as, kai dar nezinojau apie psoriaze buvau sau paskirusi toki pat gydyma, siaip, atsargumo delej, nes nesu turejusi savaiminiu persileidimu kaip tokiu, tik nesivystancius, o kadangi esu sveika, man logiskai mastant liko tik trombu variantas, Zibor pasirinkau pasitarus su farmaceutu, sis vaistas naujausias, neturi pasaliniu poveikiu, budingu clexanui ir fraxiparinui. 0.2 doze pasirinkau kaip maziausia, nes neturiu AFS ir jos turetu pakakti. Beje, mano tokia sau israsyta schema sutapo su tos merginos dakrtares israsyta schema viena sprie vieno. Tad, as sau paplojau ir dabar ramiai laukiu pastojimo (kai vyras sugers tamoxifena, nes spermos kaip ir nelabai yra), nes zinau, kad dabar viskas bus gerai.

o ant saules deginiesi? Man labai padeda soliariumas ziema ir saule vasara. pajuriskam vandeniui (is ciaupu, turiu omeny) as irgi labai alergiska. Iskarto ekzemos. Duphastonui alergiska, hormonams, nitratiniam maistui, loreal kosmetikai ir t.t.

Papildyta:

as septyntas menuo po abrazijos, bet negaliu pastoti naturaliai, vyras savo turtais neblizga. Mums reikia IUI. Mano visi pastojimai buvo per IUI. Tai vat kaip issiaiskinsiu su savo reikalais, ar isvyksiu, ar neisvyksiu, tai tada planuosime eilini IUI. Bus jau penktas.