QUOTE(Maidenana @ 2012 09 04, 12:36)
Merginos.. po paskutinio persileidimo, kai nebesivyste ilgai laukti dvynukai sedejau trenkta su slapiu skuduru. Visokie kokie tyrimai buvo priduoti, tukstantis jiems isleistas ir reziume: sana. tipo, sveika. Viskas idealu. Jokio AFS pozymio, nieko. Viskas ciki-piki. Kol viena diena nepastojo musu temos forumiete ir nepradejo nerimauti, kaip pati sau durs i pilva vaistus. Klausimas kam vaistai? Atsakymas - nes sergu psoriaze (zvyneline, ekzema) ir nevaisingumo gydytoja israse leidziamus i pilva. 
Nu tada ir pradejau dometis. akurat.
Gydymas butu 100 mg aspirino iki pastojimo, pastojus 100 mg aspirino testi iki 16 savaites, plius, tik tais isvydus II ant NT - Zibor 0.2 i pilva vakare tuo paciu metu iki 12-16 savaites.
Asmeniskai as, kai dar nezinojau apie psoriaze buvau sau paskirusi toki pat gydyma, siaip, atsargumo delej, nes nesu turejusi savaiminiu persileidimu kaip tokiu, tik nesivystancius, o kadangi esu sveika, man logiskai mastant liko tik trombu variantas, Zibor pasirinkau pasitarus su farmaceutu, sis vaistas naujausias, neturi pasaliniu poveikiu, budingu clexanui ir fraxiparinui. 0.2 doze pasirinkau kaip maziausia, nes neturiu AFS ir jos turetu pakakti. Beje, mano tokia sau israsyta schema sutapo su tos merginos dakrtares israsyta schema viena sprie vieno. Tad, as sau paplojau ir dabar ramiai laukiu pastojimo (kai vyras sugers tamoxifena, nes spermos kaip ir nelabai yra), nes zinau, kad dabar viskas bus gerai.
o ant saules deginiesi? Man labai padeda soliariumas ziema ir saule vasara. pajuriskam vandeniui (is ciaupu, turiu omeny) as irgi labai alergiska. Iskarto ekzemos. Duphastonui alergiska, hormonams, nitratiniam maistui, loreal kosmetikai ir t.t.
Papildyta:
as septyntas menuo po abrazijos, bet negaliu pastoti naturaliai, vyras savo turtais neblizga. Mums reikia IUI. Mano visi pastojimai buvo per IUI. Tai vat kaip issiaiskinsiu su savo reikalais, ar isvyksiu, ar neisvyksiu, tai tada planuosime eilini IUI. Bus jau penktas.
Nu tada ir pradejau dometis. akurat. Gydymas butu 100 mg aspirino iki pastojimo, pastojus 100 mg aspirino testi iki 16 savaites, plius, tik tais isvydus II ant NT - Zibor 0.2 i pilva vakare tuo paciu metu iki 12-16 savaites.
Asmeniskai as, kai dar nezinojau apie psoriaze buvau sau paskirusi toki pat gydyma, siaip, atsargumo delej, nes nesu turejusi savaiminiu persileidimu kaip tokiu, tik nesivystancius, o kadangi esu sveika, man logiskai mastant liko tik trombu variantas, Zibor pasirinkau pasitarus su farmaceutu, sis vaistas naujausias, neturi pasaliniu poveikiu, budingu clexanui ir fraxiparinui. 0.2 doze pasirinkau kaip maziausia, nes neturiu AFS ir jos turetu pakakti. Beje, mano tokia sau israsyta schema sutapo su tos merginos dakrtares israsyta schema viena sprie vieno. Tad, as sau paplojau ir dabar ramiai laukiu pastojimo (kai vyras sugers tamoxifena, nes spermos kaip ir nelabai yra), nes zinau, kad dabar viskas bus gerai.
o ant saules deginiesi? Man labai padeda soliariumas ziema ir saule vasara. pajuriskam vandeniui (is ciaupu, turiu omeny) as irgi labai alergiska. Iskarto ekzemos. Duphastonui alergiska, hormonams, nitratiniam maistui, loreal kosmetikai ir t.t.
Papildyta:
as septyntas menuo po abrazijos, bet negaliu pastoti naturaliai, vyras savo turtais neblizga. Mums reikia IUI. Mano visi pastojimai buvo per IUI. Tai vat kaip issiaiskinsiu su savo reikalais, ar isvyksiu, ar neisvyksiu, tai tada planuosime eilini IUI. Bus jau penktas.
Budavau alergiska saulei bei viskokiai kosmetikai. Oda buvo neelastinga,kaip popierius.
Bet pagaliau tai praeityje. Po truputi tik vakarais nuslinkdama pajurin, per metukus pripratinau oda. Siuo metu net kremu nebereikia, nes oda tapo svelni ir net grazu atspalvi igavusi
Papildyta:
QUOTE(velnyte @ 2012 09 04, 12:08)
Man kažkaip nepalengvėjo, kai buvo 37. Iki tol buvo visada 25. Staiga po vieno žmogaus 40-ečio įvyko praregėjimas, kuris tęsiai iki šiandien. Tą dieną buvo labai sunku, nes staiga suvokiau : karjeros nėra, vaikų nėra, vyras yra (bet jo atsakymas į gyvenimą be vaikų- nežinau ar galėsiu), savų namų dar nėra (iškilus abejonė- o kam jei vyras galbūt be vaikę mane paliks), svoris nekrenta, bet auga, plaukai slenka, numatyta operacija nepasiteisino (aš ne nėščia) ir panašiai. Vėliau susiradau viltį, užsikabinau, bet šiandien ji mane vėl partrenkė ant žemės skaudžiai. Nežinau gal gerai, kad vyras nesišvaisto pažadais gyventi iki grabo lentos ir mylėti mane nepaisant to, kad savų vaikų nebus. Bet tas jo pasakymas "nežinau, nepažadu" mane smaugia. Ir su kiekvienu nepavykusiu ciklu vis sunkiau... Ir niekas negali duoti instrukcijos gyventi pagal pirmąjį atvejį jūsų nurodytą. Nes atėjus suvokimui realios situacijos norisi sprukti, pasikavoti nuo visų, gal net pačiai išsiskrti nei laukti , kad galbūt paliks...Žinau , kad tokio vyro tikrai daugiau nesurasčiau...Tad tiesiog belieka gyventi pagal sustatytą planą ir laukti verdikto viskas "pavyko" arba "baigta, klimaksas, vilčių nėra".
Kol nesuvokiau situacijos, kurioje esu , realybės aš buvau laisva, pasitikėjau savim, ieškojau galimybių. Daug durų jau užsidarė ir vis užsidaro. Nenori būt priklausoma nuo vaistų, todėl kiekvieną kart save įtikinėji, kad kita diena bus gražesnė ir dėl to verta gyventi. Žinau jei palūšiu būsiu priklausoma nuo visokių andidepresantų, todėl kovoju pati. Ačiū D , pavyksta vis. Bet kuo toliau tuo sunkiau. Gerai, kad yra erdvė, kurioje gali išsišnekėti, pasiguosti ir palengvėja, nes esi ne viena
Kol nesuvokiau situacijos, kurioje esu , realybės aš buvau laisva, pasitikėjau savim, ieškojau galimybių. Daug durų jau užsidarė ir vis užsidaro. Nenori būt priklausoma nuo vaistų, todėl kiekvieną kart save įtikinėji, kad kita diena bus gražesnė ir dėl to verta gyventi. Žinau jei palūšiu būsiu priklausoma nuo visokių andidepresantų, todėl kovoju pati. Ačiū D , pavyksta vis. Bet kuo toliau tuo sunkiau. Gerai, kad yra erdvė, kurioje gali išsišnekėti, pasiguosti ir palengvėja, nes esi ne viena
"nezinau, nepazadu" - kokie baisus zodziai... Man po to visa meile dingtu tam vyrui. Ir tikrai tada nezinau, ar pazadeciau but kartu bei but istikima
panasiai man buvo stukteleje mintys per mano 30ta gimtadieni, kai svenciau kartu su vienmete drauge restorane. Va sedim dvi stalo gale, kaip puosmenos
Ji istekejusi, turi savo nama, neseniai pastatyta jos vyro rankomis, na ir vyra, bei vaikuti.
O as issiskyrusi svieziai, ibridusi i skolas iki ausu po turto dalybu, neseniai dar po avarijos, sudauzyta sirdimi(kaip tik avarija padariau vykdama pas zmogu, kuri isimylejusi buvau lyg ausu,; ir avarijos metu supratau, kad esu tik zaisliukas jam. Nes, kai paskambinau, kad esu apsivertusi su masina ir saltyje, tai jis nerado budu, kaip atvykt kelis kilometrus ir man pagelbet
). Na ir, zinoma, be vaiku...Va tada po visko pagalvojau "tfu, kad juos kur, jei ner normalios meiles, tai ir nereik... Kas myles, tas jau myles be jokiu "nezinau, nepazadu".
Po 5 metuku, taip ir nutiko
