Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Oj zuika zuika, apie tokius rimtus dalykus kalbat su šypsena, man situacija neatrodo juokinga. O kaip iš tikrųjų jaučiatės? Turbūt nemenkai išsigandot.
Bet šiaip užsispyrimo, pasiryžimo iš Jūsų neatimsi. Šaunu, kad pirmyn.

Tiesą sakant, ne išsigandau, o baisiai apsidžiaugiau - kai apsižiūrėjau kad šlaitas buvo nemažas ir galėjau nusileisti ant stogo. Vakare dar kartą pasidžiaugiau, internete pasižiūrėjus kitus tos dienos nelaimės draugus... buvo plikšala daug kur Lietuvoj.
Na tai gerai kad man pritariat, neklausysiu MB - visus ženklus reik suprasti tik teigiamai

Nedrįsčiau taip drąsiai teigti, kad visus, Pelargonija. Bet tu turbūt ir pati tai supranti.

...bet kartais atrodo, kad nieko gero negali tikėtis, nes juk tiek visko nutiko blogo,kad kaži ar begali būt blogiau, o pasirodo... būna stebuklų.

aš tai linkiu, Pelargonija, kad tie įvykiai būtų tiesiog įvykiai, o ne kaži ką lemiantys ženklai.

mano kumščiai jau senai suspausti už Tave.

...dėl tų ženklų..kai tvirtai su vyru nutarėm dėl IVF ir apsilankėm Embrions, važiuojant atgal kažkaip nublūdijom nežinia kur, pasirodė, kad ne į tą pusę važiavom ir "lišnų" keliasdešimt km prisukom kažkokiais šunkeliais susinervinau,
atskaičiau vyrui moralą už jo vairavimo sugebėjimus, o vėliau važiuodami pajutom kažkokį keistą garsą, vyras išllipo apžiūrėt mašinos, pasirodo, nedaug trūko ir važiuotume be rato... man toptelėjo į galvą, va koks blogas ženklas, bet kaip apsidžiaugėm suvokę, kad jei ne tas šunkelis - būtume išvažiavę į greitkelį ir galėjo žiauriai liūdnai ta kelionė baigtis, o šunkelio dėka važiavom lėtai, be to netoliese ir autoservisas buvo, taip kad sėkmingai grįžom namo. O IVF metu taip pat vijau mintis apie blogą ženklą, kai važiuodama autobusu turėjau susileist vaistus, ir stebuklingai į orą išpurškiau 2 trečdalius vaistų, arba kai atėjus į stotelę vieną dieną informacijoj išgirdau, kad visi bilietai į tą autobusą yra išpirkti, arba kai Treisas pasakė, kad stimuliacija labai šiaip sau...tiesiog tuo metu sakiau sau, kad viskas tikmį gera, nesigilinau į tuos blogus ženklus, o sąmoningai priėmiau geruosius - mačiau ir "ištiestą laiminančią ranką debesyse" ir širdelę ...labai norėjau tikėt tuo, kad kažkokios stebuklo dėka viskas bus gerai...

Norėjau pasakyti, kad visada reikia tikėti, kad bus gerai Vis tiek reikia tikėti, kas bebūtų

Šio pavasario psichologinės grupės darbo grafikas. Visada laukiame ir naujų narių.

Sausio 16d. 18.45
Sausio 30d. 18.45
Vasario 13d. 18.45
Vasario 27d. 18.45
Kovo 13d. 18.45
Kovo 27d. 18.45
Balandžio 10d 18.45
Balandžio 24d 18.45
Gegužės 8d. 18.45
Gegužės 22d. 18.45
Jeigu bus poreikis, galbūt dar:
Birželio 5d. 18.45
Birželio 19d. 18.45
Papildyta:

Jei teisingai perskaičiau tarp eilučių, abejojat ar teisingu keliu einat? Kirba mintis, kad jau reikėtų sustoti gydytis? Ar tik vyras spaudimą daro, o Jūs dar kovotumėt?

Kaip čia su tuo abejojimu Na, tiesą sakant, žiūriu realistiškai - gali būti, kad visos pastangos liks be rezultato. Bet kol turėsiu nors 1 proc. vilties, vis tiek kovosiu.
Jau žinau ką pasakysit - reikia tikėti tikėti ir tikėti. Na bet po 17 metų neišeina TIKĖTI kad va TUOJ TUOJ. Tų "tuoj tuoj" buvo gal 17 bandymų (stimuliacijų, IUI, IVF). Tikiu, kad kiekviena surasta kliauza ar vartojami vaistai ar papildai padidina šansus.
Žodžiu, užsispyrus tikiu kad pavyks.
Bet per kiekvieną eilinį bandymą negaliu įkvėpti sau tikėjimo, kad tai jau ŠIS PASKUTINIS SĖKMINGASIS KARTAS. Na negaliu.

Oj ne, neturiu tikslo dumti žmonėms akių. Jei pvz. skaičiukai akivaizdžiai rodo apie nepasisekusią procedūrą, iš manęs niekada neišgirsite tikėk, tikėk, tikėk, gal dar ne viskas prarasta.

Manau svarbiausia padaryti tiek, kad vėliau savęs nebartumėt - dar to nepabandžiau, gaila, kad čia nesurizikavau ir pan.
Gal galėtumėt išvardinti visas procedūras nuo pat kelio pradžios? Įskaitant netradicinį gydymą. Kiek pavyks, surašykite prašau visas visas smulkmenas. Po to būtinai pasakysiu savo komentarą. Jei norit žinoma.

Na nepykit, trumpiau nesigavo Daktarų lankymo stažas - 17 metų

3 metus po vestuvių – saugomės.
2 metus lankausi pas poliklinikos ginę (o kur daugiau?), padaro kelis nemokšiškus (kaip vėliau sužinojau) tyrimus, GN, viskas puiku. Išvada – stenkitės toliau.
Daugiau pas poliklinikos daktarę nebesilankau, nes jau pati matau jos nekompetenciją, ir bendravimas įžeidžiantis (paskutinį kartą atėjau, nes skaudėjo pilvo apačią, gydytojos išvada – „taip būna nuo nešvarių vyrų“).
Porą metų nežinau kur daugiau eiti, stengiamės.
Sužinom apie VK, pradedam lankytis. Keli labai minimalūs tyrimai, GN (viena pusė nepratekama). 6 stimuliacijos, 3 IUI, smarkiai pablogėja vyro turtas. Išvada – reikia IVF.
Vėl pora metų pertrauka, taupom pinigus. 3 IVF. Pirmam paaukotas tėvų garažas, antram gavau paramą iš Vaisingumo asociacijos (už ką liksiu amžinai dėkinga), trečiam „panaudota” mašina. Po 2 IVF „užkimba“ ir greit pabėga.
Per IVFus man visai nuvažiuoja stogas, po kiekvienos nesėkmės guliu ir žliumbiu ištisom dienom. Dirbam po 12 val., pinigų ištisai neturim.
Man pradeda nepatikti, kad VK per 8 metus pridarėm 13 procedūrų, o tyrimų – 3 hormonai, GN ir vyro turtas. Niekas nesiruošia ieškoti nesėkmių priežasčių, tik taupyk pinigus ir ateik sekančiam IVF. Infekcijų ieškoti visai nebūtina.
Nueinu pas kitą gydytoją, kuris, kiek girdėjau, daro daugiau tyrimų. Randa ureaplazmą (kurios negydo). Vyro turtas vis dar labai prastas, reikia IVF. O finansai kol kas išsemti.
Galiausiai mane šitas maratonas užknisa, ir nebedarom nieko. Su vyru lyg ir nesipykstam, bet kiekvienas gyvenam savo atskirą gyvenimą ir mažai bendraujam (gal ir todėl, kad daug dirbam ir susitinkam tik vėlai vakare).
Per visą gydymosi laikotarpį tai man buvo gražiausi du metai. Visus bandymus mečiau, radau visokių įdomių užsiėmimų, kelionių, susitikimų. Jokių gydytojų, stimuliacijų ir nusivylimų.
Paskui pradėjo graužti sąžinė, kad laikas eina, pensija artėja, o aš nieko nedarau. Pradedu graužti vyrą, o jis jau nieko nebenori daryti, jam ir taip gerai. Nuomonę pakeitė tik po griežtų ultimatumų (susikrautų čemodanų, nors išeiti nelabai kur turėjau, tik į vasarinį sodo namelį – bet, matyt, pakankamai įtikinamai pasirodžiau ).
Netyčia perskaitau, kad BAKe akcija mikrodelecijos tyrimui, nusiunčiu vyrą. Gavę atsakymus vos neiškritom iš klumpių – vyro turtas tiesiog nuostabus! Kodėl taip stebuklingai per 2,5 metų pagerėjo nuo vienetų iki 45 mln., taip ir liko paslaptis.
Pradedu keliones vėl. Perskaitau internete apie visus gydytojus ir išsirenku labiausiai giriamą.
Laparoskopija (endometriozė, vienas kiaušintakis suremontuotas). Ureaplazmos gydymas (pavyksta tik iš 3–io karto), hormonų tyrimai. Gydytoja siūlo IVF (jau dėl amžiaus), bet kol kas neturim pinigų.
5 bandymai stimuliuoti: kartais stimuliacija pavirsta IUI (jeigu gerai sekasi), kartais planuotas IUI lieka tik stimuliacija (jeigu kiaušialąstės užauga remontuotoj pusėj).
Draugė ištempė mane į Rygos reprodukcijos centrą. Tyrimams išleidžiam krūvas pinigų, bet naudingai. Randa įsisenėjusią mažakraujystę, trūksta dar šio bei to, baigia gydyti infekcijas man ir MB.
Ketvirtas IVF. Užkimba ir vėl greit pabėga.
Kadangi pinigų sekančiam bandymui kol kas nėra, pradedu ieškoti visos įmanomos informacijos, kur dar nueiti, kur ką surasti, ką taisyti ir ką gydyti. Susirandu gydytoją, kuri domisi netradicine medicina, skiria krūvas papildų, žolių ir pan.
Tuo pat metu pradedu lankytis pas endokrinologę, randa neaktyvią skydliaukę, padidėjusį PRL ir chol.
3 mėnesius pageriu saujom papildus, vaistus nuo skydliaukės, ir netyčia pasigendu mėnesinių. Skubiai apsisioju NT – kažką matau. Nubėgu pasidaryti HCG – 1,45. Po 2 dienų – 8. Šitas netikėtas džiaugsmas irgi greitai baigėsi, bet truko 2 savaitėm ilgiau negu užkibimai po IVF.
Toliau vėl vaistai, papildai, 1 stimuliacija, 1 IUI.
Dabar važinėjam į RRC LIT injekcijoms ir planuojam sekantį IVFą...

Tikrai nezinojau, kiek JUms teko patirti. Lieku be amo ir tik zemai lenkiu galva pries Jus

Pelargonija, ačiū už atvirumą. Na, šie užkibimai tikrai suteikia vilties, ir jų buvo ne vienas.

Kaip pati jautėtės rašydama, o dabar skaitydama savo istoriją?

Ar yra kažkas, dėl ko gailitės?

Ko dar nepadarėte, neišbandėte? Galbūt dėl pinigų stygiaus, ar dėl kitų priežasčių.