Sveikos
Grįžau

Turbūt jau ir pamiršot

Vis dėlto tinginys mane įveikia, todėl ir neateinu pasigirt ką perskaičiau
QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 06 20, 14:18)
Tikras snobas turėtų matomiausioje vietoje laikyti "Ulisą", ir pakiliai dūsauti apie tai paklausus
Tai va ir nesuprantu to nepagydomų ligų eskalavimo literatūroje


Man užteko dviejų J. Picoult knygų, kad suprasčiau, jog visos kitos - daugmaž tas pats skaitytojo tampymas už virvučių (tikslaiu nervų). Gerbėjos neįsižeiskit - mano manymu, kiekvienas autorius/knyga randa savo skaitytoją, tad jei kam patinka... Lygiai taip pat manau, kad tikras intelektualas ne tik nesigirs skaitantis P. Coelho, bet ir jo neskaitys. Bet, aišku, ir sąvoką
intelektualas kiekvienas supranta ir interpretuoja savaip.
Na o iš neseniai skaitytų galiu paminėti labiausiai patikusias.
Edgaras Alanas Po "Raudonosios mirties kaukė" Apsakymų rinkinys. Vieni patiko labiau, kiti mažiau, bet šiaip laabai patiko.
Juan Rulfo "Pedras Paramas" Chuanas Presijadas atvyksta į Komalą ieškoti savo tėvo - miestelio valdytojo, - tačiau sužino, kad jis mirė. Tačiau Komalos gyventojai pasakoja Chuanui savo ir miestelio istorijas. Jeigu patinka Marquez'as, manau, patiks ir ši knyga, nes ji vadinama magiškojo realizmo pradininke. Man labai patiko.
Tikrai įdomi pasirodė
Richard Dawkins "Dievo iliuzija". Tai negrožinė knyga, parašyta ateisto, tad giliai (ir nelabai) tikintiems geriau neskaityti. Ypač jei Saramago knyga pasirodė erezija.
Nors nesu paauglių literatūros mėgėja, visai patiko ir
Sherman Alexie "Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis" Tokia paprasta knyga apie draugystę, apie tai kaip nepasiduoti gyvenimo nelaimėms ir siekti daugiau nei turi.
Dabar skaitau
Jonas Jonasson "Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo". Patinka autoriaus ironija, nekantrauju, kuo gi viskas baigsis.
Niekada nesiginčyk su kvailiu, nes teks nusileisti iki jo lygio, kur jis sumuš tave patirtimi.
Always read something that will make you look good if you die in the middle of it. - P. J. ORourke