Buvo laikai...
žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių.Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dviračiu važinėti su šalmu. Siaubas.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate?
Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo.
Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!
Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.
Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis.
Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus.
O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
Arba ši stebuklinga močiutės frazė Tik stiklainius grąžinkit!" O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas!Nemokama medicina irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi viena su talonais, kita užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia aš tik paklausiu!"
Mažas langelis iš virtuvės į vonią į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas arkliukas...Dantų milteliai valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas ant tualeto durų... Televizorius Rubin" imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose!Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!Daug buvo tokių įprastų dalykų talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.
Štai ka pavyko rasti internete,super
man tiesiog labai patiko sis aprasimas,tikrai taip gyvenom ir buvo gerai,o dabar paskaitai ir sirdis suvyrpa
o kaune lasives alejoje, vienoje kavineje buvo pradeje tik rodyti multikus uzsienietiskus..tomas ir dzeri, dar kazka...as net ta kvapa iejus i kavine atsimenu....o kokia Laisves aleja buvo....
jei kas bent valandai i tuos laikus sugrazintu viska atiduociau:))))
Baltos kojinės 
dabar man atrodo, kad tokių skanių nebūna.... 
(SEL, FOJE - Andriui Mamontovui as istikima iki siol 
