Nelaiminga pabaiga ar nauja pradžia?

Sveikos mamytes,

na, ilgai svarsciau ar tureciau isvis tokiusdalykus skelbti internete, klausti patarimu, ieskoti atsakymu ir panasiai, bet tiesa pasakius jau po daug laiko savo gyvenime - nerandu isejimo is labirinto kuriame esu.. ir tiesa pasakius ,man praverstu zmoniu, t.y. moteru, is salies, manes visiskai nepazystanciu, nuomones.
O situacija tokia..
Sutikau savo meile pries daugiau nei metus, mes pusmeti gyvenome kartu, buvo visko, ir barniu ir visokiu duru trankymu, jis buvo vedes ir jau skyresi, todel vis dar islysdavo visos jo mintys,kad jis iskaudino savo zmona ir t.t., jauciasi kaltas, o as vis praleisdavau tai..neimdavau i sirdi, guodziau ji ir palaikiau..leidau pasirinkti ir apsispresti.
Man teko isvykti i kita sali, po 5 menesiu bendravimo internetu , atvaziavo kelioms dienoms jis pas mane, praleidome laika kartu ir jau jam vykstant namo, pazadejome vienas kitam,kad kito issiskyrimo nebus. Na, ir dabar, turiu bilieta rankose vaziuoti pas ji, liko tik savaite, po vel 3-4 menesiu nebuvimo kartu.. ir beda ta, kad jis man sako, jog meiles nebera, kad jis pavargo nuo visko ir viska baigia. Priezastis? Per visa ta laika, kol teko bendrauti internetu ir nebuti kartu, tvarkytis gyvenime didelius isbandymus patiems, mes daug pykdavomes, sakem viso gero vienas kitam, netgi izeidinejom, smarkiai pavydejom.. pykciai buvo be priezasties, jie labiau buvo del to,kad mes buvom atskirai. As prikaisiodavau del kiekvienos smulkmenos, padarydavau is muses drambly.. savo klaidas pripazindama as jam sakau, jog mes galim viska iveikti, kad tokie pykciai kurie yra dabar, internetu, nieko negali reiksti, tik budami kartu galim nuspresti ar mums reikia sitos draugystes ar ne..kad as nebusiu tokia pavydi, kad daug ka darysime kartu, ir nesvarbu ar tai pasisedejimas merginju ar vaikinu kompanijoje, ar vaziuojant masina pamatymas grazios merginos ir jos apkalbinejimas drauge..pavydas bus kitoks. Jis bus sveikas, nuosirdus, o ne toks koks yra dabar..nesveikas. Juk mes atskirai, sunku zinoti ka antroji puse veikia, masto ir jaucia budamas salia kito zmogaus, t.y. kitos lyties atstovo.. Nesureiksminu nieko, daug kur atsiprasinejau, jam atleidau, bet nepasidaviau..sakydavau jam viso gero, bet telefonu tai pasakyti labai lengva kai pyksti, kai konfliktuoji del nereiksmingu dalyku. Bet pries kelias dienas, jis man pasake, kad nieko nebenori, kad taip kaip pykstames, mes negalim but kartu, kad mums nelemta, nepakeliui, kad jis ne mano, jog mirdamas galetu pasakyti ,jog nugyveno laiminga gyvenima.. kad nemano, jog apskritai gales but dar toks isimylejes kaip pirma diena.. Praraudojau kaip mazas vaikas kelias naktis, ir nusprendziau jums visoms parasyti ir paklausti patarimo.. Greit busiu ten, kur jis..susiradau atskirai kur gyvent, kaip iki ten nuvykt, nors viskas buvo planuota kartu.. Ar man verta dar ka nors bandyti, jo siekti ,perkalbeti ar paleisti ir pamirsti? Nenoriu prarast savigarbos, bet taip pat ir zmogaus ,kurio sitaip ilgai laukiau, apie kuri svajojau ir kuriau planus kartu.
Galvoju, kad gal pries pat isvykstant ,pasakyti jam, kad lauksiu jo aero uoste, jei jis nepasirodys, tada viska suprasiu ir judesiu pirmyn.. nezinau. Kvailos mintys i galva lenda, norisi gero , tvirto ir rimto moterisko patarimo.
Aciu.

Na as tai jusu vietoj pabandyciau kokioje kavineje susitikt ir pakalbeti. O tada jau kaip bus taip bus. Gi verta pabandyti, o ir savigarba nuo to labai nenukentes. Pries griztant jam dar labai nuosirdu email parasyciau, atsiprasyciau ir viska paaiskinciau, aprasyciau kaip jauciausiu be jo ir kaip tai paveike bendravima.

Pasakymas kad lauksite jo oro uoste bent jau man skamba kaip reikalavimas... Geriau kur neutraliai isgert arbatos jam patogiu laiku.

Sekmes.

Autore, jei skrisite pas jį, morališkai pasiruoškite, kad jis galbūt jau - su nauja moterimi.

manot, kad jis gali jau turet kita? ehh.. giliai sirdy pati taip mastau.. nes priezastis del pykciu ne itin svari atrodo..

Mano pirma kilusi mintis tokia buvo
O pasikalbėti ir tikrą priežastį sužinoti, manau, kad verta.

as jo klausiau tikros priezasties, jis pasake, kad cia ir yra tikra priezastis - jo jausmai isdege, mylejo mane per daug, bet pykciai viska sugriove, pavydas irgi.. kad jam 30 metu, ir jis zino, kad mes po 5 metu issiskirsim vistiek, del tu pykciu, o jo jau tokio amziaus niekas nebenores, ir as busiu kalta del to. Kad nori turet draugyste, kuri bus paskutine jau.. kad jis nera konflikstiskas, ir zino, kad mes vistiek del smulkmenu barsimes, ir tie barniai daves iki negraziu zodziu vienas kitam..
jei jis ir susirado kita, manau, kad pazystu si zmogu, jis man apie tai pasakytu, nenoretu buti sugautas..visad sake,kad isdavyste-baisiausiai dalykas,koks gali buti padarytas partneriui, jis to nenoretu..


Nenoriu pasiduot, zinau, kad jis stengesi del manes anksciau, ir kad moke manes optimizmo visame kame, netikiu, kad zmogaus jausmai gali isblest taip greitai..kai tiek visko idedi i santykius, jie negali taip imt ir dingt.. na, gal neturiu daug patirties,gal esu naivi, sakysite, bet noriu surast iseiti ir prisikast prie jo sirdies, tik nezinau kaip, ir nezinau ar dar yra sansu..

Žinokit gali tie jausmai išblėsti. Gal iš jo pusės ir nebuvo meilės, buvo susižavėjęs, bet dėl nuolatinių konfliktų tas jausmas į meilę taip ir neperaugo. Palaipsniui numirė iš viso. Manau Jūsų situacijoje verta susitikti su juo ir akis į akį viską išsiaiškinti, o bus kaip bus, gal tik į gerą

Visgi, matyt, ir atskirai praleistas laikas turėjo įtakos - jūs kartu buvote tik pusmetį, o paskui kaip supratau, 9 mėnesius - atskirai. Neatlaikė atstumo išbandymo, jūsų ryšys dar buvo per silpnas. Gal su kita moterimi jis dar rimtai nepradėjo, bet matyt, yra kažkas iš jo aplinkos rato, jis turi vilties ir norėtų pradėti iš naujo, nebe su jumis.

O be to, jis aiškiai pasakė - neįsibvaizduoja su jumis laimingos senatvės, nemanao, kad jūs - jo žmogus. Gal buvote reikalinga tik kaip motyvacija skirtis su žmona, tam tikra "palaikymo komanda".

aciu labai!
Papildyta:



kaip ir ziauriai tai skamba, bet ir as lygiai taip pat galvoju, nors ir nenoriu.. noretusi gryst i ta laika, kai rupinomes vienas kitu, o ne dabar..kai paskambina pasakyt,kad jis viska aigia likus savaitei iki musu buvimo kartu.. ehh, aciu jums uz nuomone!

kas beatsitiktu, nepamirskite, jog brangiausias ir svarbiausias zmogus esate pati sau, ir pacia save reikia labiausiai myleti ir saugoti. o kiti zmones - jie ateina ir iseina, priimi, paleidi. ne i juos reikia remtis, tik i save.

As galvociau, kad jei zmogus tiesiai sviesiai pasake, kad nebemato ateities kartu ir jausmai isblese, reiketu jums su tuo susitaikyt ir ji paleist. Gali but, kad jis per ta laika, kol nebuvot kartu, susirado ir kita. Taciau neatmestinas ir variantas, kad jusu perdetas pavydas ir kontroliavimas nuzude jo jausmus. Tebuna tai jums pamoka ateiciai, kad ir skaudi. Tuo tarpu padirbekit su savim, bandykit keist savo elgesi. Jeigu tas jusu draugas po kurio laiko apsigalvos, tai pats sugris. Nespauskit ir neikalbinekit jo. Tiesiog paleiskit.

jus esat visiskai teisi.. protas man sako taip pat, tik sirdis tam priesinasi.. visad sakiau sau, kad viskas vyksta ne siaip sau, ir, kad viskas kas vyksta- vienaip ar kitaip eina i gera, bet.. ehh, skaudu, kai vienas zmogus is viso didelio pasaulio gali taip greitai ir staiga pakeist visa tavo gyvenima..