Nelaiminga pabaiga ar nauja pradžia?

Manau tikrų jausmų taip greit nenužudysi. Jei žmogus myli iš tikrųjųgali tikrai daaaug iškęsti, ne tik keletą komentarų ar klausimų. Pykstasi visos poros ir skiriasi ir taikos. Čia ne kino filmas, kur viskas super gražu. Žmonės iš meilės atleidžia neištikimybę, iškenčia kelis metus atskirai ir neišsiskiria, o čia matai pavargo. Ne, jis paprasčiausiai arba turi kitą simpatiją, arba rimtai nusiteikęs ją susirasti, bet autorei jau viskas, durys uždarytos. Skaudu, kai kitai pusei dar yra išlikę jausmai ir viltys, bet deja deja, reikia su šita situacija susitaikyti ir tiesiog pakeisti požiūrį į ją, nes pačios situacijos jau nebepakeisi stiprybės autorei
Papildyta:

Gali dingt ir išblėsti tie jausmai. voyagee, savo atkaklumu tik daužysit galvą į sieną, pati kankinsitės ir viskas. Pažiūrėkit į šitą situaciją iš šalies, ką patartumėt sau, jei būtumėt savo draugė

jau viena karta taip mums yra buve, dvi savaites nekalbejo, as jam rasiau, skambinau, jis tik to paties laikesi ,kaip dabar..kai pasakiau,kad tuomet nevaziuoju pas ji, t.y. neinu i pokalbi del vizos, jis pasake sudie, bet kita diena paskambino ir susitaikem.. ir va, praejo menuo, ir sita situacija vel ta pati, tik as viza jau turiu, bilieta irgi, tik jis buvo tas, pas kuri vaziuoju, o dabar neturiu pas ka..
pamenu,jis man sake, po pirmos tokios dramos,kad siuo metu draugystes tikrai nenori,nes tokiu pat problemu isgyvent nebenori.. bet dabartinis issiskyrimas-jau sako,kad kitoj draugystej nores but amzinai, todel nebenori klysti..
viskas taip painu...mastau ir mastau kasdien,analizuoju jo zodzius,man vistiek,viltis nemirsta..neskaminu,nerasau as jam, netrukdau, bet tik laukiu..pati , ziniu is jo.. ett.

mano patarimas būtų spirt tokiam neapsisprendėliui į šikną. Net jei ir susitaikysit anksčiau ar vėliau vis tiek Jus paliks. Pamatysit.....

nu kad jis tikrai nebevienas, o jus trukdote jo laimei. jus buvote reikalinga kol buvo blogai, kol skyresi, buvote ta, ant kurios reikejo islieti emocijas, kuriu jis negalejo sau leisti seimoje. dabar pas ji sis etapas praeitas, o jus kaip ir... jau atlikote savo vaidmeni jo gyvenime. is esmes, jeigu zinote kur jis gyvena, tai is oro uosto nuvaziuokite pas 'save' pasideti lagamina, ir nuvykite pas ji i namus. o kodel gi ne? jus, atseit, apie kita moteri nezinote, atvaziavote issiaiskinti, susitaikyti, tai manau, jusu savigarbos tas nepalies, bet uztat daug ka suzinosite nuvykusi... o gal net ir pamatysite.
Papildyta:

myleti 'perdaug' neimanoma... arba visiskai nemylejo, arba pats nezinojo kam jus jam..
o ka, jis toks tridalas, pardon, kad 35 metai jam atrodo baisiai daug ir bijo moters nesusirasti? stai jums ir akivaizdus naujos moters irodymas. vualia. tipo, o dabar yra kas jo nori.
Zinot, ka? man atrodo, kad jis myleti gali tik save, o kitas jis toleruoja uz tai, kad jos ji myli. ir jus jis toleravo. zmogus, kuris 'myli perdaug' negali iskarto paimti ir susirasti tokios dideles meiles pakaitala. bet jis susirado. Yra aibe santuoku, kurios baigiasi skyrybomis. Bet jeigu imti vidurki, kad ir koks nepakenciamas butu gyvenimas dviese, besiskyriant skauda abiems ir skauda dar kuri laika po skyrybu, net jeigu meiles tarp ju nebera. Tai sudeliokite sau tada, jus buvote kartu, kaip pora, su planais ateiciai, o cia sast - jausmai stebuklingai isbleso ir to komentarai kazkokie pigus - pykciai, barniai, kontrole ir t.t. aga, baisiai cia pakontroliosi skaipu ar telefonu..
Del tos isdavystes irgi cirkas - prisisnekejo, vadinasi..

masciau apie tai, kad gal pasideti lagamina 'kur gyvensiu', ir viena vakara tiesiog uzeit pas ji i namus..jis gi vistiek nezino kada tiksliai as ten busiu, kuriuo laiku, kur gyvensiu.. nueisiu ir pasakysiu,kad pasikalbeti reikia, o tada viskas ir bus aisku..ar jis kazka turi,ar nori tureti, ka masto, ar jam skauda ,ar tik ..zinot, zaide grazu zaidimeli..

na, vienas zmogus is jo aplinkos sake,kad buvusiai merginai pries zmona, ir savo zmonai, jis buvo labai hmm..grieztas,na, netoleravo daugelio dalyku, pykdavo, natleisdavo..su zmona pabudavo 8 menesius, issiskyre del ko nors ir po keliu menesiu vel jos prase atgal.. ir pats man taip sake.
as jam sakau - jausmai taip neisblesta, kai taip labai myli kaip sakai, issiskirti norisi paskiausiai, stengiesi del santarves iki tol,kol abi puses jau ir jegu stengtis nebeturi.. bet jis ne, vistiek laikosi, jog negaletu pyktis ir bartis del visko kiekviena diena, bijot, kad gali suklyst ,o as ant jo pyksiu ir mes barsimes, kad bijo, jog net paziuret i kita mergina negales ir t.t. ,o as jam vis.. na, taip, pavydejau, kol esam atskirai, sunku zinoti ar nezinoti kas ten toli vyksta, kai esi drauge - viskas vyksta kitaip..pavydo scenos - naturalios kyla is kazko rimto, o ne is to,kad tu pravaziuodamas masina pasiziuri i grazia mergaite..nera ko cia pavydet, bet jis ne..laikosi savo,kad as vistiek taip darysiu. Sako, tu tiksi kazkam kokia esi, pavydi ir panasiai, o as tiksiu kazkam klysdamas.. o as jam ir vel - su laiku mes ismoktumem priimti vienas kita tokiais kokie esam, nematytumem tu smulkiu dalyku, nebutu bereikalingu barniu.. na, tiesa pasakius, itikinejau kaip galejau.. o ir pries palikdamas pasake,kad jo jausmai atsalo ir del to,kad cia reikia mastyt ,kad man reikia planuotis vizos visokios ,bilietu, kad mums reikia laukti ir t.t., kad tai ji atstume irgi.. kad man nebereikia jam atleidineti uz jo pasakytus zodzius ir panasiai, nes jis skiriasi..
man skaudu, del visko, apie ka svajojom kartu, planavom, kiek pati idejau daug i santykius, kiek jis stengesi ir dare..ir kad viskas gali isgaruoti, taip puff ir dingti..nieko nebelikti..negi vakare gali atsisveikinti su zmogum pries miega, pabuciuoti ji, o ryte atsikelti ir pasakyti, kad zinok, tie pykciai ,kuriuos turim, man jau gana, nebejaucu tau nieko.. ir iseiti, net nebeatsigrezti.. is jo jokios zinios, paliko ir dingo..

kad jus zinotumet, kaip sunku sirdy..

kvailai jauciuos, kaip kas nors man butu uzdejes asilo galva ant peciu.

100 balų
Papildyta:

Kad Jums taip skaudu nebūtų, žinokit žodis į žodį tą patį prieš mėnesį teko išklausyti ir man. Paryškintas sakinys juokingas, ko čia bijot? Nebent jaučiasi vertas to pavydo.
Išėjau, pakelta galva, ir nesigrežioju atgal, ir nė kiek nesigailiu, nors buvo, kad ašaros bėgo be perstojo. Praeis tas sunkumas. Supraskit, TAM ŽMOGUI JŪSŲ NEREIKIA. Gal kažkada ir reikėjo, o dabar NEBEREIKIA.
Ir dar iš analogiškos situacijos( gal padės atsipeikėti): kitos moteros ( o tokių yra patikėk) juo (tobulu ir idealiu) žavisi- jos geros, turi teisę būti šalia jo, o Jūs priekaištaujat, nesižavit, pykstat- Jūs bloga- Jums game over. Viskas. Tas žmogus, patikėkit, myli tik save, kaip ir Maidenana sakė. Jei būtumėt taikiusis su viskuo VISKUO, dar būtumėt buvę kurį laiką kartu, tik pati pagalvokit ar Jums to reikia

tuoj mes nuimsime jusu ta asilo galva..
paskaitykite paryskinta teksta... ka isskaitote? issifruoti? ten parasyta aiskiai: as visada eisiu kairen, man bus milijonas moteru, tu niekada nebusi man vienintele.

o apie jausmu atsalyma del mastymo - paspringau ir zvengiau pusvalandi.. jus tik akis atmerkite, jis jums aiskina, kad jus neturite jam atleidineti... vajej, koks narcizas.. man juokinga jau iki asaru... jausmai atsalo, nes reikia pamastyti del vizos ir bilietu pesec.. jus pati dar nezvengiat?

is esmes tas jusu mylimas tipokas jums daro didele paslauga jus palikdamas. O jus moteris protinga, del mastymo jusu jausmai neatsala, tai, manau, su savo emocine priklausomybe jam kaip nors susidorosite. Zinot, gal jus niekur nevaziuokite, palikite sia viza neisnaudota, kaip viza i normalius santykius su normaliu vyru.

aciu, tiesa pasakius, jus davete nauju minciu ir priezasciu apie ka reiktu susimastyti.

Ir sako tiesą. Kažkam tiksit ir būsit pati pačiausia net su savo kontroliuojančia prigimtimi (nors kažkodėl manau, kad su vyru, kuris iš tiesų mylės ir iš tiesų norės būti kartu, tokio pavyduliavimo ir nesaugumo nejausite, kaip jautėt su šiuo).
Klausykit, jei vyras myli moterį, tai jis gali iš kailio išsinert beįrodinėdamas, kad jis jai - tinka, kad jis jai - pats geriausias iš visų. Minties, kad ji jam galėtų netikti, išvis nėra. Dabar įrodinėjat jūs.

Turejau panasia situacija. Nebenori jis buti su tavimi ir nieko cia nepakeisi. Reikia su tuo susitaikyti, sukasti dantis ir isgyventi. Labai durnas pasakymas, bet gyvenimiska tiesa - laikas viska isgydo.

Zinau.. ir tai mane varo i nevilty.. pati suprantu, kad zmogaus nepriversi taves myleti..sirdziai neisakysi, bet man labiausiai gaila savo svajoniu ir prikurtu planu.. nesigailiu ,kad buvo kas buvo, nors ir gaila iseikvoto laiko.. ett

as irgi panasiai gyvenau...ir taip virs dvieju metu truko issiskyrimu ir susitaikymu maratonas. Ir taip pat nesuvokdavau, kokias nesamones jis kalba...ir kiekviena karta labai noredavau susitaikyti. Bet dabar pagaliau nebenoriu geriau jau anksciau su tokiu zmogum issiskirti, negu veliau...
o as dar isklausiau tirada kokia as bloga (zinau, kad ne tobula, bet stengiuosi pati suprasti ir keistis) kad suedziau jo tris metus, kad su manim budamas visada jautesi blogai, ir dar dabar juokinga, kaip jis pareiske: "anksciau santykiuose mano vienintele problema budavo neistikimybe, bet su tavim apie tai negalvojau...tu tiek mane isnervavai!" ir cia tik vienas is perliuku jo pasakytu...ju buvo tikrai daug.