Nelaiminga pabaiga ar nauja pradžia?

Drauge, Tau patarimas iš mano pusės: išmesk viską kas jį primintų, man tai labai padėjo, nepasilikau nieko, jokių nuotraukų, jokių daiktų NIEKO. Išsižliumbk gerai ir įsidėk anketą į pažinčių portalą. Kai kiti vyrai pradės komplimentais mėtytis, savigarba atsities. Gali net į kelis pasimatymus nueiti, vien tam, kad mintis užimti kažkuo kitu. Nieks nesako su jais miegoti- nea, tik užpildyti vakarus. Jei turi čia draugių eik pasivaikščiot, žodžiu nepasilik sau laisvo laiko, kurio metu blogos mintys kankintų. O pas jį nebegrįžk. Nėra prasmės. Priimk šią situaciją kaip pamoką ir dovaną sau. Na pati pamąstyk, ar norėsi taip nugyventi dar kelis metus? Ilgiau netemptumėt. Aš tiksliai žinau, kad nenorėčiau laikykis, viskas bus okei
Dar tikiu, kad vilčių turite, nes jis Jums į akis tiesiai šviesiai nepasakė, kad jau vsio amen. Telefonu ar skype tai kaip ir nesiskaito..jei Jums to reikia ir norit iki galo įsitikinti- galit susitikti su juo. Gal net tai geriau būtų nei dar kažkur giliai turėt vilčių, kad galbūt, kada nors jis dar "susiprotės" kokį auksą paliko. Būkit rami- Jūs jam ne auksas Būtumėt auksas, jei pritartumėt jo "užklasinei veiklai" ir tai dar klausimas. Man panašiau, kad jis prarado bet kokį susidomėjimą Jumis, nes atsirado kitas susižavėjimo objektas

Puikus patarimas!!! As taip darydavau As pirmiausia tel nr istrindavau, kad negaleciau paskambinti ar sms parasyti, o kartais taaaaaaaaaaaip noredavosi

Zinote, as kadangi atrodo, kad labai panasiai cia isgyvenau viska ir pamaciau, jog tokia esu ne viena, tad kazkaip pagalvojau ir nusprendziau situacija apversti ir paziureti is vyro puses. Kam jam reikalinga nuolat prilipusi, visada pasiekiama, visada mylinti ir issiziojusi antra puse? Manau, kad is dalies ir pacios per daug reikalaujam is kitu ir pamirstam kazko pacios is saves pareikalauti gal nereikia cia tiek tu vyru kaltinti...

Iš tiesų. Pernelyg nuobodu ir nuspėjama. Net nepalikta progos pačiam vyriškiui pajudint užpakalį ir pasistengti dėl judviejų.
Ir kita vertus, nu jei jis nenori stengtis? Kam reikalingas tik keliantis reikalavimus, kaltinantis ir grasinantis palikti kad ir su vaiku diedas? Ar čia - toji išsvajota šeimyninė laimė? Vyras grasina palikti - ar čia jau aukščiausia meilės išraiška? Vietoje to, kad dovanotų gėles, organizuotų savaitgalius ir lėktų pas savo mylimąją į svečius kad ir iš toliausių užsienių?

Mano viena draugė gerą dalyką pasakė: mes susirandam antrą pusę tam, kad mus mylėtų, saugotų ir gerbtų, o ne kad skaudintų ir ne tam, kad įrodinėt kieno viršus. Va šitą frazę stengiuos visada prisiminti, ji labai padeda į tam tikrą situaciją pasižiūrėti iš šalies.

butent taip ir zadu padaryt.. nuotraukos, jo drabuziai, siustos dovanos, viskas.. sudesiu i maisa ir ismesiu.. bet tam dar reikia laiko.. nes jei taip padarysiu, jau naujos pradzios tam nebebus.. vadinasi uzbaigsiu viska i ka sudejau tiek daug visko, o kaip sakot, juk viltis yra.. ir taip, labiau del to, kad i akis man jis nepasake, kad nebemyli, nebenori ir nebereikia.. skaudu bus, bet noriu tai gyvai isgirst.. tikriausiai del to, skrisiu ten, kur jis yra, atliksiu si zygdarbi ir vyksiu i kita vieta, kurti gyvenimo, kuri planavom, tik jau viena ir su naujom- sviesiom mintim.
Zinot, is jusu sulaukiau tiek daug tiesos. Esu labai dekinga..
Papildyta:


norejosi ir man, is pat pradziu po to kai paliko, jau praejo beveik savaote, noras yra, bet zinokit nezinau ka pasakyciau.. per daug sirdy , prisiko, atsiprasant.
Papildyta:


sutikciau su jumis, bet zinot, esu gan kietas riesutelis, ir parasydama forume - parodziau silpnuma, bet ne jam, o tik sau.. norejosi patarimu, paguodos ir kazkokio pokalbio su tom, kurios praejo pro ta pati.. ir silpnumas akivaizdus jums ,nes atveriau placiai sirdy, su viskuo ka mastau ir jauciu, nieko neslepdama, jam tiek nerodziau kaskart kai susipykdavom, ar kai dabar - paliko.. verkiau i ragely, kai snekejo tuos baisius zodzius, bet nemaldavau, tik pasakiau ,kadm yliu, ir kas jis skaudina, ir visus tuos kitus dalykus, kuriuos anksciau rasiau, bet ne su priekaistu, o kaip teiginiais, ir niekad nebegau pas ji, niekad neikyrejau ir nelipau ant sprando, islikau tokia pat.. atsiveriau jums visoms, kaip jauciuos, nes daug susikaupe, o jam neleisciau viso to pamatyti.. neverta, pasijustu tik didvyriu, koks jis nuostabus, jog moterys gali pulti jam po kojom..
Papildyta:


zinot, flight, paskutinis jusu teiginys buvo tai ko jo paklausiau, kai jis pasake, kad viska baigia.. as jam sakau: vietoje to, kad su geliu puokste pasitiktum oro uoste po tiek daug laiko, zinodamas,kad jau niekas nebereiks but atskirai, tu mane palieki? tai kokia gi ta meile tada buvo, ir ko vertas visas tas laukimas.. bijot, jog paliksi su vaiku ant ranku? koks tada tu esi vyras ir kur tavo pagarba man, kaip moteriai?
jis tik sumekeno, kad ir VEL ji zeminu, ir kad stai del ko, del butent to, jo meile dingo ir jis mane palieka.

Papildyta:


noreciau turet tokia protinga drauge, trintuk bet smagu, kad jus pasidalinat tai su manimi ir visom, kas skaito sia tema. Aciu.. dar kart
Papildyta:


meginsiu! aciu ir visom kitom ,kuriom skauda sirdy - pasiulysiu ta pati.

Jėzau, kaip man tai girdėta
Būkit rami, jokios meilės ir nebuvo iš jo pusės, pati matėt tą ką norėjot matyti. Mylėtų, lėktų su gėlėm pasitikti ir dar kiekvieną dieną vis rašinėtų kaip pasiilgo ir kaip laukia susitikimo. Tikiu, Jums dabar sunku. Priešinatės minčiai, kad viskas ėmė ir sugriuvo, bet kad nebuvo kam griūti.

ehhh..

labai teisingai, tik štai ne visuomet taip sklandžiai pavyksta. Kartais santykiai labai spalvingi, ir saldumo, ir aštrumo, ir sūrumo per akis.

Sūrumas ir rūgštumas santykius tik paįvairina, bet jei iš esmės žmogus elgiasi nesąžiningai kito atžvilgiu tai jokie pliusai nenusvers. Esmė koks bendras vaizdas pažiūrėjus į santykius susidaro. Šikt į dušią, o paskui dovanėles dovanot čia bet kuris taip gali

ka cia flight ir kitos kalba, kokia kita moteris...tikrai, jei buciau vaikinas, man tie jusu pavydai- siauba kelia, jei jau taip pavydet per atstuma,pati minejot, is muses drambli ir tt-tai ne kas. patologinis pavydas daug kompleksu ir ligu slepia.
turejau toki "gerbeja" nuo kurio dusau-savo pavydu jis mane zude, ir per atstuma budamas tiek prigalvodavo visokiu nesamoniu-as net su vyr lyties asmeniu but negaledavau, jokiu, nors gyvenime pas mane balansas-yra abieju lyciu draugu.

labai normalu , manau, sveikam zmogui pavargti nuo pykciu. nenoriu sakyti kad jus viena kalta santykiuose, bet pavydas, kaip alkoholizmas , neistikimybe - rimta yda, su kuria gyvent deja neimanoma. ir tikiu, kad jei jausmai ir buvo, jie uzgest tikrai galejo.
Papildyta:

trintukas, ar taip reik vertint santykius? ar tasi logiska? vien jis kaltas, jam nebereikia-o autore sterili, prie griovimo neprisidejo? baiukit mergot aukstint vien savo lyties atstoves... o tie pavydai, dramblio darymas is muses, ir tt. pati autore juk rase. pavydas baisus dalykas. tai ne siaip pykciai. pavydas tai dusinimas, smaugimas, zmogaus savinimasis. tai ne tas pats kaip karstakosiskai kazka surikti, ar siaip susibarti. tai rimta patologija. yra pavydziu vyru, bet neduok dieve, pavydziu moteru. zodziu.

Perskaiciau visa tema, ka norejau pasakyt daug kas pasakyta. O given444 noriu pasakyti (is savo patirties)-taip, buna labai pavydziu zmoniu, kurie savinasi, dusina ir t.t. ju tokia prigimtis, ir nuo tokiu reikia begti. Bet siuo atveju as nemanau, kad autore butent tokia. Ji nesijaute saugi, mylima, nebuvo tikra del ju santykiu, tapo priklausoma, jaute nerima, itampa ir tai isvede is pusiausvyros. Tas jos pavydas, labai gali buti, buvo ne be pagrindo. Turi zmogus nuojauta, kad kazkas ne taip. Nebesugeba zmogus adekvaciai reaguoti. Vaikinas tiesa sako, nepakeliui jums. Per daug nervu kainuoja tokie santykiai.
Man taip buvo pirmoje santuokoje. Jau 10 metu kaip ji isirusi, gyvenu kitoje santuokoje...per visus tuos metus nepasireiske mano pavydas, itarinejimai ne karto (nesu tikrinusi telefonu, meilu ar kazko panasaus dariusi)...nes nebuvo tam pagrindo. O tada buvau virtusi isteriska, paranojiska ir nervinga persona. Visada liekanti kalta, kad man kazkas netinka, prisigalvoju...o pasirodo..prisigalvojau daug maziau, nei is tiesu buvo..
Autorei linkiu sekmes ateityje. Gavote gera gyvenimo pamoka. Linkiu jums ten nuvaziavus neprisigimdyti su juo vaiku. Aplamai, nebera ka su juo kalbet. Bet jus vistiek kitaip manote, tai pakalbekite, kad isitikintumet tik nepulkit pati kalbet ir atsiprasinet. Paklausykit geriau.