Ir svarbiausia, kad ji tokia šaunuolė, tokia meili, išradinga, veikli, labai turi daug gerų savybių ir dalykų,kurie nu man širdį glosto, tokia veržli, dabar taip gerai mokosi, tokia na gudri, bet va šitas dalykas tai mane veda į neviltį, kas bus paauglystėje. Kai vaikas nereguoja į žodžius, daro taip kaip nori ji. Aš ja nepasitikiu. verysad.gif
Gal ji pavargo būti tokia tobula? Ir kitaip nemoka savo pykčio išreikšti? Ir verčia Jus išgyventi savo agresiją? Kažkur tikrai esat užstrigę. Bet čia tik hipotezė. Pas mus ir taip buvo, kol aš sugebėjau pažiūrėt į situaciją iš šalies ir prisiverčiau sureaguoti, tiksliau sakant apie savaitę kardinaliai priešingai elgiausi, kitaip reagavau į vaiko agresiją. Rezultatu džiaugiuosi(tfu, tfu, tfu) jau 3 mėnesius.
QUOTE(Vistik @ 2012 08 07, 13:01)
Mano svajonė, kad Fėjos charakteris nors kiek pasikeitų, viskas būtų liuks. Bet 
Vaizdelis. Jos darbas surinkti obuolius nuo pievelės ir nunešti, žino kur, žino su kuo. Prieš kelias savaites, žiūriu obuolių krūva už kampo, išsibarėm, išsiaiškinom, ji-žinau, gi žinau kur nešti, verkdama kokia ji nelaiminga, surinko tuos obuolius, jau apipuvusius ir nunešė ten kur reikia, vakar einu, už kito kampo dar didesnė krūva, jei iki ten kur pilam reikia eiti 20 m., tai ji dabar išpylusi maždaug pusiaukelėje. Supykau nerealiai-žino, supranta, kad daro blogai, kad bus pagauta, bet daro. Užpykau taip nuo dūšios. Už kvailinimą. Lygioj vietoj. Vakar užlijo nespėjo, šiandien skambina ir sako, apie 10 val. ryto, aš nespėsiu surinkti tos krūvos kol tu grįši, nu ten kokie keturi kibirai, per 7 val. nespės
, paskui- ji nežino kuo rengtis, paskui, kad ji galvojo, kad nereiks rinkti, paskui dar pasakė, kad iš vis tegul brolis padeda , tai pasiutau,paskambinau ir pasakiau, daryk kaip nori, bet šiandien gausi lup jei nesurinksi, tikrai parvažiuosiu ir įplosiu, bet ne ranka, nes mano rankos labai silpnos, o diržu, verdu visa. Paskambino vyras, sakė renkia, ir burba-kodėėėl reikia rinkti, kodėėėl, gali jau būti ir taip, kad jau išpyliau, kodėllllllllll 
kam ta mama liepė, man bjauruuuuuu (nu jau papuvę 
), kodėėėėėl ......
Aš kantri, bet kiek galima. ir tai tik vienas paprastas vaizdelis, o jų pastoviai, kasdien pilna. Vaikas žino, supranta kad negalima, daro kažką net ne vieną kartą, bet daro. Kodėėėėėl? Nu mane ji glumina. Taip nuoširdžiai nesuprantu kodėl.
Vaizdelis. Jos darbas surinkti obuolius nuo pievelės ir nunešti, žino kur, žino su kuo. Prieš kelias savaites, žiūriu obuolių krūva už kampo, išsibarėm, išsiaiškinom, ji-žinau, gi žinau kur nešti, verkdama kokia ji nelaiminga, surinko tuos obuolius, jau apipuvusius ir nunešė ten kur reikia, vakar einu, už kito kampo dar didesnė krūva, jei iki ten kur pilam reikia eiti 20 m., tai ji dabar išpylusi maždaug pusiaukelėje. Supykau nerealiai-žino, supranta, kad daro blogai, kad bus pagauta, bet daro. Užpykau taip nuo dūšios. Už kvailinimą. Lygioj vietoj. Vakar užlijo nespėjo, šiandien skambina ir sako, apie 10 val. ryto, aš nespėsiu surinkti tos krūvos kol tu grįši, nu ten kokie keturi kibirai, per 7 val. nespės
, paskui- ji nežino kuo rengtis, paskui, kad ji galvojo, kad nereiks rinkti, paskui dar pasakė, kad iš vis tegul brolis padeda , tai pasiutau,paskambinau ir pasakiau, daryk kaip nori, bet šiandien gausi lup jei nesurinksi, tikrai parvažiuosiu ir įplosiu, bet ne ranka, nes mano rankos labai silpnos, o diržu, verdu visa. Paskambino vyras, sakė renkia, ir burba-kodėėėl reikia rinkti, kodėėėl, gali jau būti ir taip, kad jau išpyliau, kodėllllllllll kam ta mama liepė, man bjauruuuuuu (nu jau papuvę ), kodėėėėėl ......Aš kantri, bet kiek galima. ir tai tik vienas paprastas vaizdelis, o jų pastoviai, kasdien pilna. Vaikas žino, supranta kad negalima, daro kažką net ne vieną kartą, bet daro. Kodėėėėėl? Nu mane ji glumina. Taip nuoširdžiai nesuprantu kodėl.
Perskaičiau visus patarimus ir teorijas šiuo tavo " pasiguodimu'. Labai tave suprantu nes mano bernaičiui tai( vidinė agresija, priešiškumas, atmetimas tai ką sakai ką nori duoti) pasireiškia prisišikimu į kelnes ir vaikščiojimu ignoruojant problemą. jam 9-i. Šika ir man ir tetai kurią tikrai myli ir jam ten patinka. Darbus visus dirba mielai ir greitai , bet jeigu tai nurodysi kaip taisyklę ir pareigą-iš karto priešinasi. Pats labai iniciatyvus bet neprotingas iniciatyvumas tai 
. Sužinojau vieną dalyką- žmonės , vaikai, turi skirtingas karmas. Vieni lengvas, kiti labai sunkias ir jų prigimtis tiesiog tokia ir kiti sako- bloga, jis jau užkoduotas būti tokiu ar tokiu. Galima iš to pasijuokti, tą ignoruoti ir tuo netikėti.
QUOTE(Andro @ 2012 08 12, 16:02)
Perskaičiau visus patarimus ir teorijas šiuo tavo " pasiguodimu'. Labai tave suprantu nes mano bernaičiui tai( vidinė agresija, priešiškumas, atmetimas tai ką sakai ką nori duoti) pasireiškia prisišikimu į kelnes ir vaikščiojimu ignoruojant problemą. jam 9-i. Šika ir man ir tetai kurią tikrai myli ir jam ten patinka. Darbus visus dirba mielai ir greitai , bet jeigu tai nurodysi kaip taisyklę ir pareigą-iš karto priešinasi. Pats labai iniciatyvus bet neprotingas iniciatyvumas tai . Sužinojau vieną dalyką- žmonės , vaikai, turi skirtingas karmas. Vieni lengvas, kiti labai sunkias ir jų prigimtis tiesiog tokia ir kiti sako- bloga, jis jau užkoduotas būti tokiu ar tokiu. Galima iš to pasijuokti, tą ignoruoti ir tuo netikėti.Net pagal aršiausias karmos teorijas kažką galima keisti
Gi, anot "karmistų", tam ir gyvenam. Gal kažkam "duota" padėti kitam keistis ir t.t.... 
Pargrįžom po klajonių namo. Ne tik vaikai, bet ir šunėkas namų išsiilgęs. Išsivoliojom šlapiose Palangos parko pievose besiklausydami kamerinės muzikos, paklajojom Žemaitijos keleliais, miesteliais ir kaimeliais. Prisiklausėm šiurpių pasakų vakarais kaimo troboje. Sotūs nuo kaimiškų gėrybių, bendravimo su tvarto gyventojais. Įspūdžių kalnai. Bandysim po truputį mokslo metams ruoštis.
Niekaip nesusidoroju su mažiaus pykčio impulsais. Pirmos reakcijos - spirti, kąsti, mušti kumšteliu, ...po to didžiulė gėda, prisiglaudimas. Nepadeda siūlymas keisti kojytės trepsėjimu, sakymu "pykstu" ir t.t....nu niekaip, kartais neviltis apima.
QUOTE(Sunute @ 2012 08 12, 23:08)
Niekaip nesusidoroju su mažiaus pykčio impulsais. Pirmos reakcijos - spirti, kąsti, mušti kumšteliu, ...po to didžiulė gėda, prisiglaudimas. Nepadeda siūlymas keisti kojytės trepsėjimu, sakymu "pykstu" ir t.t....nu niekaip, kartais neviltis apima.
labai prie jūros lyja? ruošiamės, vartau orų prognozes ir neapsisprendžiu- važiuoti ar ne?
O čia tie pykčiai po kelionių ir atostogų ar tiesiog nuo seniau?
Kad niekam neatrodytų jog tik sekasi ir mano tai jau viskas puiku- parašau- šiandien mažius išnešė šiukšles ir išnešė. Ir viskas. Apėjau beieškodama visus įmanomus ir žinomus draugus, visų sutiktų praeivių klausiau- gal kas matė mano vaiką. tūkstantį kart save prakeikiau kad pasiunčiau prie to konteinerio 11 valandą priešpiet, visiems į bažnyčią einant. Ale maža kas. Galų gale atsirado pats- buvo pas draugo mamą su draugu. Va taip va. Telefoas išjungtas ir namie. Nei pietų, nei pavakarių- nieko.
Ir paaiškinimas paprastas- NORĖJAU.
QUOTE(alfija @ 2012 08 12, 23:38)
labai prie jūros lyja? ruošiamės, vartau orų prognozes ir neapsisprendžiu- važiuoti ar ne?
O čia tie pykčiai po kelionių ir atostogų ar tiesiog nuo seniau?
Kad niekam neatrodytų jog tik sekasi ir mano tai jau viskas puiku- parašau- šiandien mažius išnešė šiukšles ir išnešė. Ir viskas. Apėjau beieškodama visus įmanomus ir žinomus draugus, visų sutiktų praeivių klausiau- gal kas matė mano vaiką. tūkstantį kart save prakeikiau kad pasiunčiau prie to konteinerio 11 valandą priešpiet, visiems į bažnyčią einant. Ale maža kas. Galų gale atsirado pats- buvo pas draugo mamą su draugu. Va taip va. Telefoas išjungtas ir namie. Nei pietų, nei pavakarių- nieko.
Ir paaiškinimas paprastas- NORĖJAU.
O čia tie pykčiai po kelionių ir atostogų ar tiesiog nuo seniau?
Kad niekam neatrodytų jog tik sekasi ir mano tai jau viskas puiku- parašau- šiandien mažius išnešė šiukšles ir išnešė. Ir viskas. Apėjau beieškodama visus įmanomus ir žinomus draugus, visų sutiktų praeivių klausiau- gal kas matė mano vaiką. tūkstantį kart save prakeikiau kad pasiunčiau prie to konteinerio 11 valandą priešpiet, visiems į bažnyčią einant. Ale maža kas. Galų gale atsirado pats- buvo pas draugo mamą su draugu. Va taip va. Telefoas išjungtas ir namie. Nei pietų, nei pavakarių- nieko.
Ir paaiškinimas paprastas- NORĖJAU.
Suprantu, kad pakeliui sutikus draugą ir nuėjus pas jį į svečius, vaikas ir tingėjo, galų gale visai užsimiršo, kad mamą informuoti reikia. Kai maniškė parsiveda draugų iš kiemo, visada jų paklausiu, ar mama žino, kad vaikai eina į svečius. Pamačiusi nors mažiausią abejonę veide, siunčiu pranešti tėvams ir tada jau laukiam svečiuose. Čia turi būti ir suaugusio nuovokumas ir supratimas. Po kelių siuntimų namo pranešti, dauguma vaikų išmoko mamos telefono numerius atmintinai, belieka paskambinti ir informuoti.
QUOTE(jurgaite @ 2012 08 13, 09:10)
Suprantu, kad pakeliui sutikus draugą ir nuėjus pas jį į svečius, vaikas ir tingėjo, galų gale visai užsimiršo, kad mamą informuoti reikia. Kai maniškė parsiveda draugų iš kiemo, visada jų paklausiu, ar mama žino, kad vaikai eina į svečius. Pamačiusi nors mažiausią abejonę veide, siunčiu pranešti tėvams ir tada jau laukiam svečiuose. Čia turi būti ir suaugusio nuovokumas ir supratimas. Po kelių siuntimų namo pranešti, dauguma vaikų išmoko mamos telefono numerius atmintinai, belieka paskambinti ir informuoti.
mano mažius yra gimęs su VAS, vidutinio laipsnio. Daug klausimų buvo dėl to cukraus- išsikapsčiau tą informaciją apie jo gimimą kas ir kaip. Ta prasme , kad tai kas matosi veiduke yra ir dokumente. Tai ir elgesys dažnai yra atitinkamas. Ir elgesio sutrikimai yra iš ten, ir emocijų dalinai irgi iš ten.
Tai tokių nuokrypių yra ir bus. Džiaugiuosi kitais dalykais- vaiko atšilimu, pakitusiom nuotaikom- stabiliai, kad per vasarą įveikėm daug knygučių, tą matematiką iki to programinio 100 patraukiam. Ne i puikiai, bet randa skaičiaus kaimynus, jau lengviau supranta ir pereina į dešimtis (ačiū Karusiai už patarimą apie skaitliukus), greitai ir gerai rašo diktantus. Asmeniniai santykiai irgi yra pakitę gerokai.
O kai vaikai neša šiukšles į konteinerį kuris pro langą matosi- galvon nešovė mintis ir nešauna, kad reik pasiklausti ir susirinkti visų draugų ir jų mamų telefonus
kažkaip neatrodo reikalinga. Yra dar tas momentas kad lakia kelionės prie jūros, bet jam labai baisu- ar netyčia jis ten tik neliks. Na maža kas.
Ir dar labai atsiprašau visų tų, kurios galbūt dėl ko kių mano žodžių įsižeidė, mielosios mano, nė vienai nieko asmeniško nesakau ir nesakiau- kalbu tik apie tas problemas kurias jūs išsakote, daugumos jūsų nepažįstu, nežinau jūsų gyvenimų, negaliu atspėti tonų, ir taip toliau ir taip toliau. Žodžiu jei kas ne taip- tikrai atsiprašau. Labai nuoširdžiai.
QUOTE(alfija @ 2012 08 13, 08:39)
Žodžiu jei kas ne taip- tikrai atsiprašau. Labai nuoširdžiai.
Vajazau,kaip Mažylis tave sušvelnino 
Joo,pas irgi viskas gerai...ne visad...
Mažei kartais užbanguoja nesikelt po pokaičio.Guli užsimerkus,blakstienos virpa.Bet guli.Iki vakaro.Kelt nebandyk-isterika,rėkimas "as mėgu" Netrukdo.Anksčiau tai dar ir varydavo po savim,dabar jau nebe (tfu tfu tfu)Bet vėlgi-be pavakarių,be vakarienės...Paskui tik strykt iš lovos ir čiulba kaip nieko nebuvę ???
QUOTE(Germinė @ 2012 08 13, 11:51)
ane? Keičiuosi reiškia. Vargelio pasrėbiau ir pasikeičiau, ir juokai žinoma ir teisybė
Pasirodė mažius tarpduryje ir pareiškė- visiems tai lengva skaičiuoti matematiką, o jam tai sunkiauius užduodu, va kad ir dabar- jis turi iki15 skaičiuot
nes kitaip 3 negali atimti. Žodžiu mažius sako, kad aš žiauri ir neteisinga- iš 15 pupų liepiu atimti 3/ O va Džiugas tai tik lengviausius tekstinius uždavinius sprendžia iš kažkokios kengūros .
QUOTE(alfija @ 2012 08 12, 22:38)
labai prie jūros lyja? ruošiamės, vartau orų prognozes ir neapsisprendžiu- važiuoti ar ne?
O čia tie pykčiai po kelionių ir atostogų ar tiesiog nuo seniau?
Kad niekam neatrodytų jog tik sekasi ir mano tai jau viskas puiku- parašau- šiandien mažius išnešė šiukšles ir išnešė. Ir viskas. Apėjau beieškodama visus įmanomus ir žinomus draugus, visų sutiktų praeivių klausiau- gal kas matė mano vaiką. tūkstantį kart save prakeikiau kad pasiunčiau prie to konteinerio 11 valandą priešpiet, visiems į bažnyčią einant. Ale maža kas. Galų gale atsirado pats- buvo pas draugo mamą su draugu. Va taip va. Telefoas išjungtas ir namie. Nei pietų, nei pavakarių- nieko.
Ir paaiškinimas paprastas- NORĖJAU.
O čia tie pykčiai po kelionių ir atostogų ar tiesiog nuo seniau?
Kad niekam neatrodytų jog tik sekasi ir mano tai jau viskas puiku- parašau- šiandien mažius išnešė šiukšles ir išnešė. Ir viskas. Apėjau beieškodama visus įmanomus ir žinomus draugus, visų sutiktų praeivių klausiau- gal kas matė mano vaiką. tūkstantį kart save prakeikiau kad pasiunčiau prie to konteinerio 11 valandą priešpiet, visiems į bažnyčią einant. Ale maža kas. Galų gale atsirado pats- buvo pas draugo mamą su draugu. Va taip va. Telefoas išjungtas ir namie. Nei pietų, nei pavakarių- nieko.
Ir paaiškinimas paprastas- NORĖJAU.
Čia mums "velkasi" iš pat pradžių. Vienas iš nedaugelio epizodų, kurio neįveikiame niekaip. Yra ir daugiau, bet tai jau su raidos sutrikimais tiesiogiai susiję. Dičkis bando taip pat sau prisitaikyti mažylio veiksmus ir "išsimušti" lengvatas. Neišdega...
Prie jūros pabūna valandėlė beveik karšta ir..užpuola liūtis. Nulyja - šalta. Vakarai labai šalti. Gaudėm tas šil;umos valandėles. Suspėjom.
Panašių "nuvingiavimų" su mažium į jaučio skūrą nesurašytP: ir detalėse, ir stambiu mąstu. Išvažiuoja su dviratuku ir dingsta...gėlytes skynė valandą ir paukščiukus sekiojo...stengiuosi nepaleisti iš akių. Ir tikslinam, tikslinam nuolat įsipareigojimus vienas kitam. Sunkiai krutam, bet krutam tvarkos link.
QUOTE(Sunute @ 2012 08 13, 16:26)
Čia mums "velkasi" iš pat pradžių. Vienas iš nedaugelio epizodų, kurio neįveikiame niekaip. Yra ir daugiau, bet tai jau su raidos sutrikimais tiesiogiai susiję. Dičkis bando taip pat sau prisitaikyti mažylio veiksmus ir "išsimušti" lengvatas. Neišdega...
Prie jūros pabūna valandėlė beveik karšta ir..užpuola liūtis. Nulyja - šalta. Vakarai labai šalti. Gaudėm tas šil;umos valandėles. Suspėjom.
Panašių "nuvingiavimų" su mažium į jaučio skūrą nesurašytP: ir detalėse, ir stambiu mąstu. Išvažiuoja su dviratuku ir dingsta...gėlytes skynė valandą ir paukščiukus sekiojo...stengiuosi nepaleisti iš akių. Ir tikslinam, tikslinam nuolat įsipareigojimus vienas kitam. Sunkiai krutam, bet krutam tvarkos link.
Prie jūros pabūna valandėlė beveik karšta ir..užpuola liūtis. Nulyja - šalta. Vakarai labai šalti. Gaudėm tas šil;umos valandėles. Suspėjom.
Panašių "nuvingiavimų" su mažium į jaučio skūrą nesurašytP: ir detalėse, ir stambiu mąstu. Išvažiuoja su dviratuku ir dingsta...gėlytes skynė valandą ir paukščiukus sekiojo...stengiuosi nepaleisti iš akių. Ir tikslinam, tikslinam nuolat įsipareigojimus vienas kitam. Sunkiai krutam, bet krutam tvarkos link.
gyvenat žodžiu nenuobodžiai
grynai iš pastebėjimų gyvenimiškų, nes tokių nervingų vaikų labiau negu turėtų būti vis daugiau, išaugama. Ne visai taip be įdėjimų, bet išaugama. Daug maž. Pas mane namuose reakcija dažniausia ne kumščiai, o ašarų vaidinimas- mažiuko vaidinimas(aišku čia dar emocinės raidos nepriaugimas/) iškištas liežuvis, seilės, snarglys per visus kraštus bėgantis- ir nė vienos ašaros. Visas jas reik kumščiu spausti. Kad kas iš ten išbėgtų. Ir kieme visas konfliktines situacijas taip bando spręsti- visi žiūri ir nieko nesupranto- ko dabar jis bliauna.Tai iš vienos pusės man lengviau, o iš kitos pusės būna nervina. Duksisi irgi pamėgino tokį ėjimą- bliauti, kad kažko negavo- tai man akys iš orbitų iš nuostabos vos neišlėkė. Niekaip nesureagavau- baigė. Aš nežinau kaip yra su tavo mažiuku ir nuvingiavimais, bet pas mus yra tas reikalas jog mano mažius sunkiai įsimena skaičius- ir adresą namų reik kartoti periodiškai.
QUOTE(alfija @ 2012 08 13, 16:55)
gyvenat žodžiu nenuobodžiai grynai iš pastebėjimų gyvenimiškų, nes tokių nervingų vaikų labiau negu turėtų būti vis daugiau, išaugama. Ne visai taip be įdėjimų, bet išaugama. Daug maž. Pas mane namuose reakcija dažniausia ne kumščiai, o ašarų vaidinimas- mažiuko vaidinimas(aišku čia dar emocinės raidos nepriaugimas/) iškištas liežuvis, seilės, snarglys per visus kraštus bėgantis- ir nė vienos ašaros. Visas jas reik kumščiu spausti. Kad kas iš ten išbėgtų. Ir kieme visas konfliktines situacijas taip bando spręsti- visi žiūri ir nieko nesupranto- ko dabar jis bliauna.Tai iš vienos pusės man lengviau, o iš kitos pusės būna nervina. Duksisi irgi pamėgino tokį ėjimą- bliauti, kad kažko negavo- tai man akys iš orbitų iš nuostabos vos neišlėkė. Niekaip nesureagavau- baigė.
Aš nežinau kaip yra su tavo mažiuku ir nuvingiavimais, bet pas mus yra tas reikalas jog mano mažius sunkiai įsimena skaičius- ir adresą namų reik kartoti periodiškai.
grynai iš pastebėjimų gyvenimiškų, nes tokių nervingų vaikų labiau negu turėtų būti vis daugiau, išaugama. Ne visai taip be įdėjimų, bet išaugama. Daug maž. Pas mane namuose reakcija dažniausia ne kumščiai, o ašarų vaidinimas- mažiuko vaidinimas(aišku čia dar emocinės raidos nepriaugimas/) iškištas liežuvis, seilės, snarglys per visus kraštus bėgantis- ir nė vienos ašaros. Visas jas reik kumščiu spausti. Kad kas iš ten išbėgtų. Ir kieme visas konfliktines situacijas taip bando spręsti- visi žiūri ir nieko nesupranto- ko dabar jis bliauna.Tai iš vienos pusės man lengviau, o iš kitos pusės būna nervina. Duksisi irgi pamėgino tokį ėjimą- bliauti, kad kažko negavo- tai man akys iš orbitų iš nuostabos vos neišlėkė. Niekaip nesureagavau- baigė. Aš nežinau kaip yra su tavo mažiuku ir nuvingiavimais, bet pas mus yra tas reikalas jog mano mažius sunkiai įsimena skaičius- ir adresą namų reik kartoti periodiškai.
Nuvingiuoja užsimiršęs, dažniausiai labai gerybiškai, jis laimingas, o aš strse - tenka susiderinti iš naujo. Vat mažius neverkia, o dičkis, pasitaiko, provokuoja sausom ašarom. Dar būna kartais...Jis protingas vaikas. Nuolaidas mažyliui ir mažiaus problmas visada stengiasi išnaudoti savo labui.
QUOTE(Sunute @ 2012 08 13, 20:58)
Nuvingiuoja užsimiršęs, dažniausiai labai gerybiškai, jis laimingas, o aš strse - tenka susiderinti iš naujo. Vat mažius neverkia, o dičkis, pasitaiko, provokuoja sausom ašarom. Dar būna kartais...Jis protingas vaikas. Nuolaidas mažyliui ir mažiaus problmas visada stengiasi išnaudoti savo labui.
tai jis irgi laimingas visas kaip nors gerai laiką leidžia
. Bet aš vis tiek nesuprantu tų mamų- pas mane atsiveda draugų- aš paklausiu iki kada leido pabūti, ar leido pabūti, ir atėjus tam laikui vaikui sakau- mamytė jau laukia, ir arba tu jau eik, arba jei įdomiai žaidžiat skambink/pareik ir paprašyk kad dar leistų. Leis- ateisi, jei ne pažaisit ryt. O čia dabar ateina vaikas -pusnuogis kaip tas šiukšles išnešęs, ir pietū, ir pavakariai namo nesiunčia.Ką veikė- teliką žiūrėjo. Ką jūs veikėt- multikus žiūrėjom.
Pas mane už lango lyja, vaikai lagaminus pakuojasi- ir ko man ten reik, ale reik
