Globėjai plepa

Aš gal apsirūkius buvau-nieko neatsimenu Arba Alas z Haime atėjo...

Sako, kad karmos pakeisti negalima, bet galima ja apeiti..... Yra toks lygis, kada karmos desniai nebeveikia bet cia jau aukstasis pilotazas






Oj prisijuokiau:) Kokie jie faini Uzrasykit mamytes kur nors tuos nutikimus, kada nors bus smagu paskaityti, prisiminti, ir pasijuokti

Pas mus irgi buna gyvenimisku anekdotu. Mano maziukas (1m10men) dar matyt nepamirses kokia mamos papuliu paskirtis (maitinau iki 14men) Kartais pamates mane be liemeneles praso " niam niam" Sekmadieni parsivezem savo kalyte (mazyte labai is ugio) is sodo, per vasara buna pas tevus sode. jai po rujos prasidejo tariamas nestumas. Bega pienas. tai mazius ir girdejo ir mate kad apie tai kalba eina. siandien bande paragauti to pieniuko Dar iskart nesupratau ka jis ten daro. O gi ziuriu ciucia musu kojas issketusi, pilva isvertusi gali, o tas pasilenkes zindzia. Ir sumastyk tu man taip

O mes grįžom iš pajūrio. Išnaudojom visą grą laiką ir bangas. Daug maudėmės žaidėm. Buvom tikri laukiniai turistai. Patys pasidarėm sau naktinį žygį? iieškojom paslėptų lobių, dieną- pasimokymui ir naktį. Važiavom dviračiais ir keturračiais. Kūrenom laužus, pasakojom istorijas. Žodžiu mūsų prisigalvotų pramogų mums pakako daugiau negu reikia.
Bet aš ne apie tai. Pajūryje susitikau su nuostabiu, dideliu, šviesiu žmogum. Tiesiog švytinčiu. Nežinau už ką gyvenimas mane taip myli, kad nuolat dovanoja tokius susitikimus, leidžia prisiliesti arčiau, pamatyti daugiau. Pajausti jų skeidžiamą šilumą. Sutikau ir augantį nuostabų mažutį žmogutį. Tiesiog ...ir vyresnią kartą. Žmonės, kurie dalijasi tuo ką turi savyje, ne tik dabar jau retais dalykais- dora, nuoširdumu, meile, tikėjimu. Mokėjimu pažinti gėrį ir perduoti jį kitiems, įdėti vaikams jį į kelią.
Ačiū, Tau, Arna jog esi.

"kaip šauksi, taip atsilieps", "koks pats esi, tuo kitus tepi" ir t.t...

iš tiesų tai net nebandau pakeisti suaugusiųjų žmonių. Ėjimo iniciatoriai yra vaikai, ir nėra jie jau tokie maži, kad nesuprastų ką daro kodėl daro, kas ir kaip. Su jais ir aiškinčiausi. Vaikai privalo žinoti namų taisykles, ir už jų laužymus atsakyti, o ne visi kaimynai žinot kas ten per taisyklės pas jus. Jie savas taisykles turi. Pavaišinti.
Jei tu pirma pradėjai kištis į jų taisykles ir vaišinti jų vaikus- jie elgsis analogiškai. Jei tu manai, tiek savim nepasitiki kad vaikus išsiauklėsi kaip nori, vėl gi gali bijoti jog pavalgymas pas kaimynus esmingai juos paveiks, tada pavožk po puodu ir laikyk. Tiesą pasakius man tai skamba ne kaip žiaurumas- o kaip bejėgiškumas, kuris yra demonstruojamas ir vaikams. Kad mama prieš vaikų poelgius- bejėgė- ji gali rėkti ir bausti- viskas. Yra daug būdų kaip spręsti tokias problemas. Gražiai ir draugiškai. Būčiau pasiėmus kavą, pyragą, obuolių ar tiesiog arbatos ir pati irgi atėjus pavaišinti. Ir ramiai pasakius ten besivaišinantiems vaikams- nemalonu man, kad taip nepasisakę išėjot į svečius, gal ir aš būčiau kartu ėjus, būtumėm pasiėmę vaišių, dabar kiek mano planus sutrukdėt, ir šeimininkės planus- tikriausia ji neketino praleisti popietės kalbom, ir jūs praleidod tokį ir tokį malonumą(tarkim ketinot ką nuveikti). Kitą kartą visus planus turit derinti su manimi, atsiklausti. Kažkaip taip. Ir suaugęs žmogus supras kad jis ne vietoj geras, ir vaikams bus nesmagu kad jie nusižengė.

Su vaikais aš išsiaiškinu,tik va su tetom sunku.Tetos vaikas nekviestas įsibruko pro duris,neturėjau ką daryt,tik pamaitint kartu.O teta atėjo ir pasiėmė mano vaikus sakydama,kad su mama susitars.Ir,jei gerai supratau,pietūs buvo planuoti nuo ryto.Aš mielai būčiau prisijungus,jei būčiau pakviesta,ar išleidus vaikus -juk vasara,atostogos-negi gaila...Mane pribloškė ne vaikų taisyklių nepaisymas,o suaugusio žmogai sąmoningas poelgis

kodėl neturėjai? Net geriausios draugės vaiko, atėjusio klausiu ar mam leidžia jam ateiti? Ar valgyti leidžia. Jei ne- tai yra kiemas, ir draugams reik palaukti ten.
Net jei teta atėjo ir pasiėmė tavo vaikus, nes kažkokius pietus suplanavo, tai ne už pakarpų ir areštuotus vilko- devintus metus einantys vaikai tikrai dideli ir gebantys pasakyti- labai ačiū, bet mam neleido ir neiti. Ėjo, nes norėjo. Kažkada irgi labai norėjau, jog kiti būtų kalti dėl mano nedarabotkių ar mano abejonių savimi.
Panašiu atveju žinau dabar jau kad ne tetos kaltos, o aš, kad nesugebėjau tinkamai išaiškinti. Vaikams. O svetimų tetų neauklėju. Toks tas jų gyvenimo supratimas tai toks. Svarbu jog mano kitoks. Ir savo vaikams diegiu kitokį ir viskas.

Germine , mes patys atsakingi už tai , kaip su mumis elgiasi aplinkiniai. Labai sunkiai suvokiamas dalykas, bet atsakingi tik mes patys. Už vaikų elgesį atsakom taip pat mes , nebent yra kažkokių išimčių- liga, ar pan. Mes negalim pakeisti aplinkinių, čia pilnai sutinku su Alfija ir galim keisti tik savo požiūrį ir savo elgesį. Germine aš pagalvočiau Tavo vietoje pagalvočiau ką turiu keisti, gal požiūrį į tą sodo kaimynę, savo elgesį su ja. Asmeniškai esu meistrė atsiriboti nuo žmonių kurie man kelia tokias reakcijas kaip kad tau ta kaimynė. Pakeisčiu savo požiūrį ir elgesį su tokiais žmonėmis. Patarimas- kalbėdama su savo vaikais prisiimk atsakomtbę kad juos blogai išauklėjai ir jie pasielgė taip netinkamai. Pačiūrėk kas gausis. Pasriūbauk kad nesugebėjai įdiegti supratimo kaip elgtis tokiais atvejais. Kai aš pradedu save kaltinti tai mano vaikai labai reaguoja.

Mergaitės,aš nei pati kratausi atsakomybės,nei nuo vaikų nukratau.Neberaudosiu,negilinsiu situacijos.Esmė ne tame.Tiesiog aš stebiuosi(dar vis) požiūriu į globą ir globotinius-tai tarsi kokie visuomeniai vaikai?Sužinoję,kad augini ne biologinį,žmonės pradeda elgtis ...keistai?Aš,vis gi,jautriai reaguoju,kai mane kaltina žiaurumu.Bet kartais ir juokas ima:Maniškiai sode,pas tą pačią kaimynę buvo vaišinami pienu ir riestainiais.Pavalgę paklausė,kur gali išskalaut puodelius.Kaimynka ir sako:mano dukrai (11)niekad nešautų į galvą.Nugis maniškiams tuo labiau,jei nebūtų mokomi

Aš tikriausiai gyvenu kažkur kitur, gal Marse. Į mano Fėją niekas nežiūri kitaip, kažkaip išskirtinai, nors manau visi žino kad ji globojama. Nu niekas. Niekas jos nelaiko jokia vargše, niekas negaili,niekas nemaitina, tuo labiau nekiša saldainių. Gal atvirkščiai, laiko per daug išpuikusia, išlepinta , drąsia ir tokia lydere. Tokiai bile ko gi nepasiūlysi. Jokių pas mus išskirtinumų iš aplinkos nėra. Nei mokykloje, nei ten kur gyvenam. Niekas pas mus nesielgia keistai, nors žino, kad ji globojama. Ji jau seniai mūsų vaikas, ir kaip suprantu kitiems ji irgi mūsų vaikas. Niekas dėl to nesuka sau galvos, kaip ir mes. Kodėl pas tave Germine kitaip, nesuprantu.

Labiausia tai nesuprantu kam reikia šitaip sureikšminti atsitiktinių žmonių nuomones, reakcijas, veiksmus. Požiūrius. Pasakė, padarė, pagailėjo ir ką? Tuo viskas ir baigėsi- gyvenimas tęsiasi toliau. Ir toliau tu mama, vyras tėtis ir viskas, ir toliau vaikai mokosi priimti tavo šeimos modelį. Nusikakot giliai kas ten su tais vaikais ir kaip formuojasi santykius. Aš pasaulio nei galiu, kontroliuoti nei kokį poreikį tam turiu. Nei man norisi jį įtakoti. Tarsui Germine su tavim visi elgiasi tik taip, kaip tu manai jog jie elgsis ir išpildo visus pageidavimus- arba tu pati. Žmogus taigi ne pageidavimų koncertas. Ir priimi tuos žmones taip, kaip bendrauja jie, o jie anlogiškai taip ir priima tave.
Man visada juokinga būna forume kai pasideda- ne taip sakai, ne tą sakai, o man atrodo kad tu kitam gale laido kreivu veidu rašei tai tonas dabar ne toks ne ten juokiesi, ne ten pyksti.
Šiaip tai va jurgaitė tuoj parašys tą patį- tai duoda pačių nesaugumo jausmas ir baimės. Ne kaimyno, ne rašančio, ne kalbančio. Visa tai yra problemos norinčiojo kontroliuoti kitą.
Vaikus mokau atsirinkti kas ką šneka, kas ką daro, jie turi tai daryti- o ne kaimynams reikalavimų sąrašą išstatau ką jie turi daryti, kalbėti ir ko ne. Bet jei vaikas renkasi kitaip, tai aš irgi negaliu- neturiu teisės pernelyg kištis į jo gyvenimą. Jis irgi turi savo požiūrio kampą. Tam tikroj vietoj mano galios ir norai jų atžvilgiu irgi turi pasibaigti- nes jie ne aš. Ne visagalė gi aš. Ir noru būti visagale, tobula net nenoriu- neįmanoma būtų taip gerai gyventi. Nežinau ar iš viso įmanoma būtų taip gyventi.
Kad ir kaip nepatinka- į veidrodį žiūrėti reikia.

Nuo dabar bus vienas iš mano iš anksto paruoštų pasakymų
Papildyta:

Nu tikra teisybė
Papildyta:
Kalbėdama apie atsakomybę turėjau galvoje-kad mes pritraukiame tokį elgesį koks jis būna. Jei su manim pradeda elgtis taip kaip man nepriimtina imu galvoti ką darau ne taip, kodėl ir to kodėl ieškau savyje. Nu kaip sunkiai daėjo kad mes kituose matom patys save, tai yra kituose nepatinka tos savybės kurias patys turime. Kiti patinka todėl,.kad patys ir atspindindime juose tas geras savybes kurias patys turime.Juk kitam tau malonus žmogus gali pasirodyti visai nemalonus ir atvirkščiai. Bet būna labai įdomus dalykas, kai kiti žmonės mumyse mato savo blogas savybes ir puola nei iš šio nei iš to kaip tos žuvelės kur į stiklą daužosi. Tenka būti tuo stiklu, bet kartais ir stiklui skauda.....