Globėjai plepa

#553
QUOTE(alfija @ 2012 09 04, 10:26)
O aš tai negaliu atsidžiaugti. Šiandien vedu Žiogą į mokyklą ir sakau, tu labai labai pasistenk neberėkauti per pamopkas. Ir maniškis visu rimtu veidu atsako- aš ir nerėkausiu. Man būtų gėda rėkauti. Ir vakar jis jautėsi tarp vaikų gerai, elgėsi kaip visi vaikai, niekuo neišsiskyrė.
Reiškia visa vasara kartu davė rezultatų. Kaip noriu, kad tie rezultatai, tas pasiryžimas prasitęstų iki rudens atostogų. Paskui mes vėl pabūsim kartu- ir vėl iki žiemos. Kaip viso to norėčiau. Bet dabartiniu rezultatu irgi labai džiaugiuosi.

Labai džiaugiuosi dėl jūsų.
Tikrai dideli pasiekimai. Ypač įvertinant vaiko praeitį.
Atsakyti
#554
QUOTE(alfija @ 2012 09 04, 09:26)
O aš tai negaliu atsidžiaugti. Šiandien vedu Žiogą į mokyklą ir sakau, tu labai labai pasistenk neberėkauti per pamopkas. Ir maniškis visu rimtu veidu atsako- aš ir nerėkausiu. Man būtų gėda rėkauti. Ir vakar jis jautėsi tarp vaikų gerai, elgėsi kaip visi vaikai, niekuo neišsiskyrė.
Reiškia visa vasara kartu davė rezultatų. Kaip noriu, kad tie rezultatai, tas pasiryžimas prasitęstų iki rudens atostogų. Paskui mes vėl pabūsim kartu- ir vėl iki žiemos. Kaip viso to norėčiau. Bet dabartiniu rezultatu irgi labai džiaugiuosi.

Ech, kai pagalvoji...kiek paprastų, rodos, dalykų, o mums jie didelis žingsnis pirmyn...
Džiaugiuosi už jus 4u.gif 4u.gif 4u.gif

Dičkiukas šįryt išvedė šunį (jau pasiruošęs į mokyklą), grįžo verkdamas, pagulėjęs baloj ir su dideliu 'ragu" kaktoje...vėlavom truputį. Pats susirenka rūbus rytdienai, pats sprendžia, kokie batai kiekvienam atvejui geriau (mokykloje reikia atskiros avalynės), pats sudarinėja trūkstamų mokyklinių reikmenų sąrašą. Man jo sprendimai patinka. Koreguoti nedaug prisieina.
Atsakyti
#555
QUOTE(Sunute @ 2012 09 04, 12:10)
Ech, kai pagalvoji...kiek paprastų, rodos, dalykų, o mums jie didelis žingsnis pirmyn...
Džiaugiuosi už jus 4u.gif  4u.gif  4u.gif

Dičkiukas šįryt išvedė šunį (jau pasiruošęs į mokyklą), grįžo verkdamas, pagulėjęs baloj ir su dideliu 'ragu" kaktoje...vėlavom truputį. Pats susirenka rūbus rytdienai, pats sprendžia, kokie batai kiekvienam atvejui geriau (mokykloje reikia atskiros avalynės), pats sudarinėja trūkstamų mokyklinių reikmenų sąrašą. Man jo sprendimai patinka. Koreguoti nedaug prisieina.


O kokio dydžio jūsų šuo?
aš tai galvoju taip, kad jam visko buvo labai daug, ir kaip jurgaitė sako ir praeiti, ir ta ištikus realybė irgi. Gi jis tik atėjo gyventi, pas svetimus ir visai nepažįstamus žmones su visokiom tvarkom prie viso šito, tie svetimi nuvedė į neaiškią vietą- mokyklą, kur pilna visai svetimų žmonių, kas kad keli vaikai ant kiemo šmėžuoja žinomi. O kiek jie rudenį šmėžuoja? O kaip jais pasitikėti? O dar tempėm visur kur įmanoma- tai į polikliniką, tai pas vieną psichologą, tai pas kitą, tai galų gale ligoninė. Ir vėl viskas iš naujo.
O dabar tai jau viskas žinoma, mokykla, mokytojai, draugai ir namai jau namai. Ir mama jau labai labai mama.
Atsakyti
#556
QUOTE(alfija @ 2012 09 04, 11:18)
O kokio dydžio jūsų šuo?
aš tai galvoju taip, kad jam visko buvo labai daug, ir kaip jurgaitė sako ir praeiti, ir ta ištikus realybė irgi. Gi jis tik atėjo gyventi, pas svetimus ir visai nepažįstamus žmones su visokiom tvarkom prie viso šito, tie svetimi nuvedė į neaiškią vietą- mokyklą, kur pilna visai svetimų žmonių, kas kad keli vaikai ant kiemo šmėžuoja žinomi. O kiek jie rudenį šmėžuoja? O kaip jais pasitikėti? O dar tempėm visur kur  įmanoma- tai į polikliniką, tai pas vieną psichologą, tai pas kitą, tai galų gale ligoninė. Ir vėl viskas iš naujo.
O dabar tai jau viskas žinoma, mokykla, mokytojai, draugai ir namai jau namai. Ir mama jau labai labai mama.

kaip šilta nuo paskutinio sakinio..Ech, net surasojo akys...

Šuo mūsų mažiukas, šalia takso gulėjęs. Dičkiukui kojytės susipynė ir dar prieš pat kelio pertvėrimą akmenimis, rudis šalia tupėjo ir inkštė...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 04 rugsėjo 2012 - 12:13
#557
QUOTE(Sunute @ 2012 09 04, 11:10)
Ech, kai pagalvoji...kiek paprastų, rodos, dalykų, o mums jie didelis žingsnis pirmyn...
Būtent 4u.gif
Atsakyti
#558
QUOTE(Sunute @ 2012 09 04, 13:11)
kaip šilta nuo paskutinio sakinio..Ech, net surasojo akys...

Šuo mūsų mažiukas, šalia takso gulėjęs. Dičkiukui kojytės susipynė ir dar prieš pat kelio pertvėrimą akmenimis, rudis šalia tupėjo ir inkštė...


virsti žmogus visada susirandi tam tinkamiausią vietą. Mūsų trys šuniukai turi kitą mamą, priėmė kalė, du buvo likę su mumis. Vieno neužauginom, o vienas auga. Vilis. Labai gražus šuniukas, panašus į mamą, bet bus kur kas didesnis- dabar jau du trečdaliai pekineso ir tik šešta savaitė. Visų numylėtinis.
Kažkaip viskas pasidarė savaime. Po Šventosios. Kai ir ten, kaip vėliau paaiškėjo, nepalikom, parsivežėm , visai vaikui širdis atsileido. O tai atostogauti smagu, jūra gerai, ale o jeigu ims ir paliks prie tos jūros smile.gif . Dabar kaip ir viskas aišku- visur kur vedėsi ir vežėsi niekur nepalieka, mažum ir nepaliks.
Atsakyti
#559
QUOTE(alfija @ 2012 09 04, 12:29)
Po Šventosios. Kai ir ten, kaip vėliau paaiškėjo, nepalikom, parsivežėm , visai vaikui širdis atsileido. O tai atostogauti smagu, jūra gerai, ale o jeigu ims ir paliks prie tos jūros smile.gif . Dabar kaip ir viskas aišku- visur kur vedėsi ir vežėsi niekur nepalieka, mažum ir nepaliks.

pas mus ta pati istorija, tik buvom su mažesniu stažu - po dviejų mėnesių. Vežama beveik ašarojo, tik kad sveikatos neturėjo riksmui, prikelta dar prieš penkias. Prie jūros nusikalė juodai, eidavom didžiausius atstumus pažaisdamos (šiaip buvo tokia 'nevaikščiojanti' - 500 metrų ir 'pavargau, nebeisiu'.). Ir viskas. kėlimasis 5-6-7 ryto išnyko, isterija po kiekvieno vėjo pūstelėjimo apsiramino, kraštutinis dirglumas nublanko. Arba buvo fizinė perkrova, arba jūra veikia raminančiai? Arba - krūva naujų įspūdžių (teigiamų!) nublankino praeities baubus?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karusia: 04 rugsėjo 2012 - 13:20
#560
Nugi sėdžiu, laukiu "švyturiuko' iš mobilaus, kad reiks vaiką parsivest iš mokyklos, o čia barkšt ir įgriūna pro duris. Pats atėjo. Sako, tik vieną kartą truputį paklydęs buvau. Baigė anksčiau pamokas ir nusprendė, kad nelauks laiko, kol mane galės patrukdyti, o tuo laiku ateis pats. Parkulniavo per visą klaidų senamiestį...kartu buvom ėję porą kartų.
Atsakyti
#561
QUOTE(Karusia @ 2012 09 04, 14:19)
pas mus ta pati istorija, tik buvom su mažesniu stažu - po dviejų mėnesių. Vežama beveik ašarojo, tik kad sveikatos neturėjo riksmui, prikelta dar prieš penkias. Prie jūros nusikalė juodai, eidavom didžiausius atstumus pažaisdamos (šiaip buvo tokia 'nevaikščiojanti' - 500 metrų ir 'pavargau, nebeisiu'.). Ir viskas. kėlimasis 5-6-7 ryto išnyko, isterija po kiekvieno vėjo pūstelėjimo apsiramino,  kraštutinis dirglumas nublanko. Arba buvo fizinė perkrova, arba jūra veikia raminančiai? Arba - krūva naujų įspūdžių (teigiamų!) nublankino praeities baubus?


maniškis prieš važiuojant iš karto sakė, aš labai bijau, kad ten paliksi. O paskui kai jau atvažiavom, tai tokio poilsio kaip ir nebuvo- ašaros, viskas negerai, to perdaug ano per mažai, keldavosi anksčiausia . Su entuziaizmu sutiko žinią, kad Duksis susirgo ir važiuosim namo anksčiau.
Grįžus taip, pasiskandalijo porą dienų, ir viskas, ir aukštosios natos gerokai prigęso viduje. Kai pro langą stebi kaip jis ten kieme, tai taip aiškiai matosi. Ir mokykloj ir vakar, ir šiandien. Žinokit mergaitės jei mes į kalną jau lipam visai rimtai, tai nėr laimingesnių žmonių už mus.
Atsakyti
#562
QUOTE(alfija @ 2012 09 04, 14:20)
maniškis prieš važiuojant iš karto sakė, aš labai bijau, kad ten paliksi. O paskui kai jau atvažiavom, tai tokio poilsio kaip ir nebuvo- ašaros, viskas negerai, to perdaug ano per mažai, keldavosi anksčiausia . Su entuziaizmu sutiko žinią, kad Duksis susirgo ir važiuosim namo anksčiau.
Grįžus taip, pasiskandalijo porą dienų, ir viskas, ir aukštosios natos gerokai prigęso viduje. Kai pro langą stebi kaip jis ten kieme, tai taip aiškiai matosi. Ir mokykloj ir vakar, ir šiandien. Žinokit mergaitės jei mes į kalną jau lipam visai rimtai, tai nėr laimingesnių žmonių už mus.

alpinizmas rimtas ir sunkus dalykas, bet malonus tai be galo smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 04 rugsėjo 2012 - 14:23
#563
Mes ką tik iš gydytojo. Ant pado didelė mėlynė, niekaip neišsivaikšto. Paguldė savaitei pipiriukę į lovą. Gulimas režimas. Gipsą iškėlus aukštyn. Tai ašaroja vaikas- kaip tas begemotas, kad visi va vaikai už lango žaidžia ir linksminasi, o jai taip liūdna. O dar rytoj visi į mokyklą eis, o ji- ne. Tai čia iš viso nesąžiningiausias gyvenimas. Nuo sporto ir gimnastikų atleisti iki spalio 1d.
Atsakyti
#564
QUOTE(jurgaite @ 2012 09 04, 19:29)
Mes ką tik iš gydytojo. Ant pado didelė mėlynė, niekaip neišsivaikšto. Paguldė savaitei pipiriukę į lovą. Gulimas režimas. Gipsą iškėlus aukštyn. Tai ašaroja vaikas- kaip tas begemotas, kad visi va vaikai už lango žaidžia ir linksminasi, o jai taip liūdna. O dar rytoj visi į mokyklą eis, o ji- ne. Tai čia iš viso nesąžiningiausias gyvenimas. Nuo sporto ir gimnastikų atleisti iki spalio 1d.


ir kur jūs šitą gėrį įsigijot? Mėlynę ant pado?
Šiandien Duksis ėjo į treniruotę |žiogas irgi sako- aš su tavim Duksiui žinoma iškilo gilus klausimas- ką gi tu ten darysi. Žiogas jam ir sako, o tai su kuo tu ten stumdysies biggrin.gif . Va taip jis supranta imtynių meną- stumdosi biggrin.gif .
Atsakyti