QUOTE(Karusia @ 2012 08 04, 21:55)
bet kuris laikas būtų tikęs. bet. beje - negalėjo nelankyti.
man regis tik praeitais metais išsiderėjo, kad kažkurį dalyką ATIDEDA metams.
ji norėtų pianino. nes

per TV - gražiausia kai sėdi prie pianino ir dainuoja. tokia tat motyvacija. gal jai netgi pakaktų dainavimo, o man norėtųsi, kad įvaldytų instrumentą - čia iš srities "keliam savivertę".
nu nepažįstu anei veino. teisingiau vieną violančelininkę ir vieną iš pučiamųjų. bet ne kaip pedagogus.
Bandykit gal chorinį dirigavimą. Pianino pakankama dozė, valdovo pozicija baigiant prieš chorą

, o ir dainavimas.
Tiesiogiai su šia sistema nesu susijusi, bet žinau, kad yra įteisinta galimybė atsisakyti muzikos istorijos ir solfedžio. pasidomėsiu.
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2012 08 04, 21:43)
valgant, mieloji, valgant šūdą galima didžiausią malonumą patirti

. Apie maišymą nieko nežinau. Bet tikrai žinau, kad papildomas ugdymas turi teikti daugiau emocijų nei ko kito. Negalima vien tik taisyti, lavinti ir siekti. Tai yra saviraiška ir tiek. Ji ir teikia džiaugsmą, laimę, pasitenkinimą. Čia yra svarbus pats procesas, o ne jo rezultatas. Ir proceso vertė yra tokia, kokį džiaugsmą ji gali suteikti.
Saviraiškoje taip pat labai svarbios detalės. Geras pedagogas taip pat svarbu. Gi neleisčiau pas prastą karate specialistą. Nežinia, kur galima atsidurti su džiaugsmu ir pasitenkinimu. Siekti, taip, nebūtinai. Tikrai svarbu saviraiška, ypač jei nėra tikimybės, kad saviraiška taps gyvenimo esminiu pasirinkimu, o tik praturtins patirtį
Užjaučiu dėl Pepės. Laimingo likimo mažyliams, gerų šeimininkų. Gal kuris liks su tėčiu ir kitais artimaisiais?