QUOTE(arna @ 2012 08 26, 23:46)
Ir mes jau namučiuose
Jūra išlydėjo su lietum...
Bet taip gera pabėgti trumpam iš namų, kad grįžęs suprastum, kokie jie nuostabūs, ir kiek daug čia vietos, ir ...
Alfija, ačiū už tuos šiltus žodžius, nejauku man kažkaip giriamai
Tai Jums ačiū už susitikimą, už šilumą ir stiprybę, kuria dalijatės. Visą naktį galvojau apie Jūsų vaikus.
Kokie jie skirtingi ir kokie reikalingi vienas kitam. Ir kiek gyvenime būna posūkių, dalykų, apie kuriuos mes net nenutuokiame...
Linkiu, kad neprailgtų laikas laukiant dar vieno šeimos nario.
O Duksis kaip? Jau pasveiko, kad valgo ledus?

Bet taip gera pabėgti trumpam iš namų, kad grįžęs suprastum, kokie jie nuostabūs, ir kiek daug čia vietos, ir ...

Alfija, ačiū už tuos šiltus žodžius, nejauku man kažkaip giriamai

Tai Jums ačiū už susitikimą, už šilumą ir stiprybę, kuria dalijatės. Visą naktį galvojau apie Jūsų vaikus.

Linkiu, kad neprailgtų laikas laukiant dar vieno šeimos nario.

O Duksis kaip? Jau pasveiko, kad valgo ledus?
Arna, kažkaip sakydavom viena kitai tu

Aš negiriu. Aš rašau tą ką jaučiu. Ką matau. O aš matau tą nepaprastą šilumą , nepaprastus paprastus žodžius mažuliui, spinduliavimą ir šviesą.
O dabar iš vaikų pokalbių vakare. Žiogas Duksiui sako- panelę aš norėčiua vesti, ji man taip patiko. Duksis atsako, na nors ką nors susiradai pats, nes aš galvojau jog žmoną tau aš turėsiu surasti. Bet su tokiu palengvėjimu.