Va tas pareigu akcentavimas, arba iskarto noras ultruoti, jei jau parase jog vyrai rodo demesi, tai butinai su visais kurie rodo reikia sugulti. Kam taip ultruoti... Itariu, is noro sumenkinti, neva neisranki.
Va kad tiap butu lengva, pajutai, jog negerai su zmogumi, kad tau kazko truksta, bac ir skyriesi. Merginos, atsiprasau, bet tai vejai.
Meiluziavimas-neistikimybe tai signalas, kad kazkas seimoje negerai. Neretai neistikimybe suveikia kaip katalizatorius, skatinantis veikti, keisti gyvenima, vercia susimastyti zmogu, kuria kryptimi jam eiti. Neretai meiluzius turi zmones, kurie tampa situacijos ikaitais, atsakomybe pries vaikus, bendras ukis, turtas ir t.t. ir t.t. Zmogus nebegali istrukti is to rato, o jausmu sutuoktiniui nebera. Tai ka dabar, zmogus privalo tapti zombiu? Atsisakyti meiles? Na atsiprasau, bet zmogus yra ne vien pareigos ir atsakomybe, lygiai taip pat jis nera vien sekso vergas. O jei dar sutuoktinis neduoda skyrybu, ar yra psichologiskai ir finansiskai priklausomas, santazuoja, manipuliuoja jausmais...
Neretai kalbama apie vidutinio amziaus krize, o as manau, kad tai yra labai sureiksminama, nes tai ne krize, o ankstesnes krizes pasekme. Tiesiog ateina laikas, kai "pareigu grandines" nutruksta, vaikai uzauga, jie savistovus, ramsciu jiems nereikia. Tevai gali gyventi savo gyvenima. Bet velgi, tas, kuris bus paliktas jausis isnaudotu... O tas kuris ilga laika gyveno is pareigos, jautesi istisus metus isnaudojamu, prievartaujamu, nes jis gyveno ne savo gyvenima, o atitiko kitu lukescius. Kiek ilgai zmogus tai gali istverti? Ir ar mes turime teise teisti, kad zmones nori buti laimingais?
Na jei tai tik is desimtmecio, tai tikrai pasijuokti verta. Asai gimiau ir nemaza savo gyvenimo laika praleidau
praejusiam simtemtyje.
Man taip keista, kai zmones manosi, jog jausmai, gyvenimas yra neva matematikos teorema, surandi visus nezinomuosius ir bac, lygtis vardu gyvenimas ispresta. Naivu.
Pagarba. Labai tiksliai viską suformulavai. Stebiuosi Tavo įžvalgomis. Vertinga man pasiskaityti Tavo mintis.