QUOTE(Vanduo @ 2012 05 19, 23:43)
Kadangi maisto atsargos pasaulyje senka, tai kuo mažiau burnų, tuo geriau STRATEGAMS kuriantiems naują pasaulio architektūrą.
Į tą naują pasaulį turi papulti tik išrinktieji. Kas jie? Tik tie, kurie turi daug pinigų, užima elitines vietas valdžioje, valdo masines informacijos priemones, bankus.
Kadangi visi jie yra parazitai, kurie patys žemės nears ir bulvių neaugins, tai jiems reikalingi vergai, kurie aprūpins juos šiomis gėrybėmis.
Dėl burnų kiekio, t.y. maisto trūkumo išnyko majų civilizacija.
Ar burnų kiekio didėjimas, ar maisto kiekio mažėjimas vienai burnai - yra visiškai tas pats. Ten susidarė situacija - maisto kiekio sumažėjimas vienai burnai.
Inžineriniais pasiekimais jie stebina net dabartinį Pasaulį. Bet padaryta klaida elgesyje su gamta. Neteisingai buvo kertami medžiai, formuojant laukus, ko pasekoje dirvų erozija, o to pasekoje - maisto kiekio trūkumas.
Bet.... Kas įdomiausia, ir kas mane labai nustebino, jog neramumai ir vienas kito naikinimas (tuo metu fiziškai) prasidėjo tarp aukščiausių sluoksnių, tarp vadovaujančių, tarp tų, kurie "duonos" patys neaugino.
Išspręsti klausimo jie buvo nebepajėgūs, jų tapo per daug, kad atlikti tam tikras funkcijas, ir jie pirmi pradėjo šalinti jiems atsiradusias kliūtis, t.y. vienas kitą.
Buvo teritorinis pasiskirstymas tarp luomų vis žemėjančia tvarka. Nebuvo išsimaišymo tarpusavyje. Žemieji sluoksniai bendravo tik tarpusavyje. Ir jiems, suprantama, nepakako proto ir suvokimo, kokios yra tikrosios badavimo priežastys. Badavo ir kentėjo, po to mirdavo. Nesuvokę esmės ir tikrosios priežasties. Kai nežinai, tai ir neskauda. Priežastį jiems galima mestelėti bet kokią - viskas tiks. Ką, suprantama, suprato tas aukštesnysis, vadovaujantis sluoksnis/luomas.
Ir matai, visa tai tinka atskiriems žmonėms, žmonių grupei uždaroje sistemoje,t.y. valstybėje, ir lygiai taip pat visam Žėmės rutuliui - tarpvalstybiniuose klausimuose.
Modelis, mechanizmas absoliučiai tas pats.
Tik vienas žmogus, priklausomai nuo jo proto struktūros,
pajėgus matyti aplinką kaimynų lygmenyje, kitas vienos valstybės lygmenyje, trečias - Pasaulio lygmenyje. Čia yra tas erdvinis, linijinis, taškinis mąstymas.
Ir atkreipk dėmesį, jog paryškinau "
pajėgus matyti".
Tu tą patį parašytum (esi parašęs) - "kalba iš skirtingų varpinių".
Tarp mano ir tavo išdėstytų minčių šioje vietoje matau mažytį skirtumą - mano modelyje yra "įgimta ir neįmanoma kisti", tavo - "yra kintama ir gali kisti".
Galvoju, jog teisūs mes abu. O tai reiškia, jog tai du skirtingi mechanizmai, bet jie tiek panašūs, jog sudėtinga pamatyti skirtumą tarp jų.
Bet, jei sugebėjome dabar tą skirtumą pamatyti, jei bus noras ar poreikis, sugebėsime tuos modelius smulkiau ir aiškiau suvokti. Kaip du atskirus, o ne vieną.
O jei žiūrėsime į tai kaip į vieną modelį, mūsų nuomonės neišvengiamai skirsis.
Jei mes sugebėsime išvengti blogųjų linijinio proto savybių savo elgesyje, tai bus tik nuomonių išsiskyrimas,
jei nesugebėsime - ginčas, aštrus ginčas ar susiriejimas.
Priklausomai nuo įvaldymo lygio tų blogųjų linijinio proto savybių.