1. kartais vaikas raičiojasi ir žviegia ne todėl, kad nori dėmesio, o todėl, kad nori daryti ką nors tokio, ko tokio amžiaus vaikui prie geriausių norų daryti dar neleistina, kad ir metinukui pamojuot aštriu peiliu pvz. ar dujas pasukinėt.
2. ir lapiuksssui - jei mamytė panašiai ir elgtųsi, nekreiptų dėmesio ne tik fizine prasme, bet ir psichologine, tai mamytei nekiltų noras netekus kantrybės užploti savo vaikui. Jei kyla toks noras, vadinasi, kantrybė yra ant ribos, todėl reikia jai ant ribos pasidarius "palikti veiksmo vietą". Nes kaip supratau, mamytė nedžiūgautų užplojusi savo metinukui.
3. mano draugė vis užploja savo vaikui, va ką tik dilgėlėm išpėrė, atseit vaikas nachališkas, nes elgiasi kaip nori (keturmetė). Tai ką galiu pasakyt, nematau nieko doro vaike iš tų lupimų, tik išmoko manipuliuot meistriškai mama, kad daugiau negautų, ir tiek. Bet pradžia tai irgi buvo lygiai ta pati - trūko kantrybė, ir užuot atsitraukusi nuo vaiko per tiek, kad jo tiesiog fiziškai nepasiektų, ėmė ir užplojo. O paskui jau ima rodytis kaip ir normalu...
Bandau atsargiai pašnekėt, kad nieko tuo nepasieks, tik ... žala tai jau padaryta. Žala ne vaikui kokia tai psichologinė, tas vaikas psichologiškai labai stiprus ir iš situacijos išeina su maksimalia "nauda" sau, bet žala jų abiejų santykiams. Atsikovoti kažkokį minimalų autoritetą bus sunku. O minimalus tėvų autoritetas vaikui vis dėlto turi būti. Ne toks visa apimantis ir slegiantis, bet tik būtinom ribom nustatyt.
QUOTE(stripulis @ 2012 06 08, 00:03)
kartais vaikas raičiojasi ir žviegia ne todėl, kad nori dėmesio, o todėl, kad nori daryti ką nors tokio, ko tokio amžiaus vaikui prie geriausių norų daryti dar neleistina, kad ir metinukui pamojuot aštriu peiliu pvz. ar dujas pasukinėt.
mano draugė vis užploja savo vaikui, va ką tik dilgėlėm išpėrė, atseit vaikas nachališkas, nes elgiasi kaip nori (keturmetė).
mano draugė vis užploja savo vaikui, va ką tik dilgėlėm išpėrė, atseit vaikas nachališkas, nes elgiasi kaip nori (keturmetė).
Taip bando kantrybe ir tikrina ribas,ir savotiskai taip gauna demesio(jei jo truksta vaikui).
O siaube...cia mama vaika ispere su dilgelem
jep. gaila manęs šalia nebuvo, garantuotai ir pati būtų gavus (įskaitant tai, kad vaikas nebūtų gavęs išvis). ale kadangi dabar kai kalbėjomės, irgi abu vaikai šalia buvo, o mamos autoritetas ir taip sumenkėjęs, tai dar kol kas švelniai rusiškai aiškinau, kad nereikėtų to daryti ir kad vaikas teisus...
reiks ryt susitikt ir paaiškint nešvelniai, be vaikų ir švaria lietuvių kalba.
reiks ryt susitikt ir paaiškint nešvelniai, be vaikų ir švaria lietuvių kalba.
QUOTE(stripulis @ 2012 06 07, 18:02)
Papildyta:
p. s. mergina26, man dar įdomiau nuskambėjo jūsų postas. tai tipo, jei jau nori nubausti, o ne išlieti pyktį, tai vaikui per užpakalį, tokiam, kuris jau supranta, ką daro, užploti galima?
p. s. mergina26, man dar įdomiau nuskambėjo jūsų postas. tai tipo, jei jau nori nubausti, o ne išlieti pyktį, tai vaikui per užpakalį, tokiam, kuris jau supranta, ką daro, užploti galima?
neinterpertuokit, as aiskiai pasakiau, kad esu pries bet kokias bausmes apskritai, nesvarbu kokio amziaus vaikas yra. Cia yra kabinejimasisi prie zodziu.
Norejau pabrezti vaiko amziu, kad vieneriu metuku vaikui tikrai nepavyks paaiskinti kodel taip elgtis nedera ir pan. Tai tiesiog belieka apsisarvuoti kantrybe. To palinkejau ir autorei ir sau. Be to, tai nebuvo joks priekaistas autorei, tiesiog mano pastebejimas, kaip tik ja tik pagirti galima, nes nebijo garsiai pasakyti, kad ne visuomet jaucia tik teigiamus jausmus augindama savo vaikeli. ( sia tema nesipletosiu).
Negaliu konkreciai pasakyti del ko tevai ploja per uzpakali savo vaikams, ar kad nori nubausti, t.y. tokiu budu parodyti, kad taip elgtis negalima ir supazindinti vaika, kas jo laukia, jei "neklausys", ar tiesiog pagauti impulso , t.y. ne siekdami "nubausti" o isliedami savo pykti. kas yra dar slyksciau.
QUOTE(lapiuksss @ 2012 06 07, 17:58)
Tai, kad šauniai ir darot... juolab, kad pati sakot: nekreipiu dėmesio ir nusiramina
... o šitas žviegimas ir raičiojimasis ir yra dėmesio reikalavimas... nepavyko išsireikalauti - pralaimėjo - pati nusiramino
... o šitas žviegimas ir raičiojimasis ir yra dėmesio reikalavimas... nepavyko išsireikalauti - pralaimėjo - pati nusiramino
man vis tik atrodo, kad metinukui dar per anksti tokios savinusiraminimo pamokos. Išėjimas iš kambario man priimtinas tik tada, kai jau pati mama iš emocijų sprogsta ir tuoj tuoj padarys ką nors, ko pati vėliau gailėsis. O metinuką paimu ant rankų, paglostau, išaiškinu, kad to ar ano vis tiek negalima ir einam greitai kokios kitos veiklos susigalvot, nukreipti dėmesį.
Mb taiko šitą "pati nusiramins" metodą, finale vaikas labiau įsinervinęs nuo bet kokios smulkemos ir dar daugiau dėmesio reikalauja.
QUOTE(mergina26 @ 2012 06 08, 07:43)
Norejau pabrezti vaiko amziu, kad vieneriu metuku vaikui tikrai nepavyks paaiskinti kodel taip elgtis nedera ir pan. Tai tiesiog belieka apsisarvuoti kantrybe. To palinkejau ir autorei ir sau.
klausimas, kaip ta kantrybe apsišarvuot
QUOTE(madrugada @ 2012 06 08, 12:52)
klausimas, kaip ta kantrybe apsišarvuot
daug dirbant su savimi
nu delgeliu bausmes visiskai neteisinu!!! nu cia jau per daug tikrai ir neziurint i vaiko amziu.. visi pasirenka bausmiu metodika, ar i kampa, ar ignoruoti, ar kalbeti ar pleukstelti per uzpakali..bet jau tikrai neteisinu musimo rykste, o tuo labiau DILGELEM. as tai jei pamatyciau toki vaizda, tai dar ir pacia mama tikrai atsiprasant uz pasakyma, bet plociau snukiu i tas dilgeles.
QUOTE(madrugada @ 2012 06 08, 12:52)
man vis tik atrodo, kad metinukui dar per anksti tokios savinusiraminimo pamokos. Išėjimas iš kambario man priimtinas tik tada, kai jau pati mama iš emocijų sprogsta ir tuoj tuoj padarys ką nors, ko pati vėliau gailėsis. O metinuką paimu ant rankų, paglostau, išaiškinu, kad to ar ano vis tiek negalima ir einam greitai kokios kitos veiklos susigalvot, nukreipti dėmesį.
Mb taiko šitą "pati nusiramins" metodą, finale vaikas labiau įsinervinęs nuo bet kokios smulkemos ir dar daugiau dėmesio reikalauja.
klausimas, kaip ta kantrybe apsišarvuot
Mb taiko šitą "pati nusiramins" metodą, finale vaikas labiau įsinervinęs nuo bet kokios smulkemos ir dar daugiau dėmesio reikalauja.
klausimas, kaip ta kantrybe apsišarvuot
Gerai, kad nusiramina paimtas ant ranku, gal to vaikui ir tereikejo, daugiau demesio ir jo gavo o va kitas vaikas uz tai, kad kazko negauna to ko nori, paimtas ant ranku dar labiau pradeda rekti, spardytis, kelia isterija.. va tada geriausia iseiti is kambario, kad nedaryti situacijos dar blogesnes. Na, manoji vyresnele tik pora kartu tokia isterija buvo pakelusi, tai paprasciausiai pasakiau, kad isterijos kelimas nieko nepakeis ir jei ji nenustos rekti, gales keliauti i savo kambari ir ten rekti, nes man rekimas nepatinka. Kai viena karta nunesiau i jos kambari ir palikau pasakiusi, kad kai issireks, gales pareiti, tai daugiau tokiu dideliu isteriju ir nebebuvo. Buna kartas nuo karto mazesniu, bet juos paprasciausiai ignoruoju. Jinai puikiai zino, kad kas negalima tas negalima, o kas galima tas galima. Ir tu negalima yra tikrai labai nedaug, nes pas mus praktiskai daug kas galima.
Aha, tik yra esminis skirtumas tarp mamai išeiti ir vaiką iškeldinti.
Iškeldindami vaiką, jūs parodot, kad netoleruosit jums nepatinkančių jo nuotaikos pasireiškimų ir mėginsit su jais susidoroti prievarta, tai yra, jūs nepriimat vaiko, tokio, koks jis yra.
O išeidama pati, jūs paprasčiausiai parodot, kad esat pavargusi nuo jo jausmų išraiškos ir pasirenkat civilizuotą būdą kiek pailsėti, o vaikas, jei nori, gali toliau sau reikštis tokiu būdu, jei nenori, nurimsta...
Sakyčiau, isteriją kelti ne "negalima", nes o kodėl gi ne? Lyg tai mes nekeliam kartais, suaugę. Gal greičiau isteriją kelti "neefektyvu"? Bet jei norisi - tai prašom, o gal žmogui reikia garą nuleist būtent tokiu būdu...
Garo nuleidimui visai tinkamas būdas, kartais net suaugusiems jį psichologai siūlo (tiesa, nepadauginant, na, kokį kartą į pusmetį).
Tikslo siekimui - ko gero yra geresnių metodų
Iškeldindami vaiką, jūs parodot, kad netoleruosit jums nepatinkančių jo nuotaikos pasireiškimų ir mėginsit su jais susidoroti prievarta, tai yra, jūs nepriimat vaiko, tokio, koks jis yra.
O išeidama pati, jūs paprasčiausiai parodot, kad esat pavargusi nuo jo jausmų išraiškos ir pasirenkat civilizuotą būdą kiek pailsėti, o vaikas, jei nori, gali toliau sau reikštis tokiu būdu, jei nenori, nurimsta...
Sakyčiau, isteriją kelti ne "negalima", nes o kodėl gi ne? Lyg tai mes nekeliam kartais, suaugę. Gal greičiau isteriją kelti "neefektyvu"? Bet jei norisi - tai prašom, o gal žmogui reikia garą nuleist būtent tokiu būdu...
Garo nuleidimui visai tinkamas būdas, kartais net suaugusiems jį psichologai siūlo (tiesa, nepadauginant, na, kokį kartą į pusmetį).
Tikslo siekimui - ko gero yra geresnių metodų
QUOTE(stripulis @ 2012 06 09, 14:06)
Aha, tik yra esminis skirtumas tarp mamai išeiti ir vaiką iškeldinti.
Iškeldindami vaiką, jūs parodot, kad netoleruosit jums nepatinkančių jo nuotaikos pasireiškimų ir mėginsit su jais susidoroti prievarta, tai yra, jūs nepriimat vaiko, tokio, koks jis yra.
O išeidama pati, jūs paprasčiausiai parodot, kad esat pavargusi nuo jo jausmų išraiškos ir pasirenkat civilizuotą būdą kiek pailsėti, o vaikas, jei nori, gali toliau sau reikštis tokiu būdu, jei nenori, nurimsta...
Sakyčiau, isteriją kelti ne "negalima", nes o kodėl gi ne? Lyg tai mes nekeliam kartais, suaugę. Gal greičiau isteriją kelti "neefektyvu"? Bet jei norisi - tai prašom, o gal žmogui reikia garą nuleist būtent tokiu būdu...
Garo nuleidimui visai tinkamas būdas, kartais net suaugusiems jį psichologai siūlo (tiesa, nepadauginant, na, kokį kartą į pusmetį).
Tikslo siekimui - ko gero yra geresnių metodų
Iškeldindami vaiką, jūs parodot, kad netoleruosit jums nepatinkančių jo nuotaikos pasireiškimų ir mėginsit su jais susidoroti prievarta, tai yra, jūs nepriimat vaiko, tokio, koks jis yra.
O išeidama pati, jūs paprasčiausiai parodot, kad esat pavargusi nuo jo jausmų išraiškos ir pasirenkat civilizuotą būdą kiek pailsėti, o vaikas, jei nori, gali toliau sau reikštis tokiu būdu, jei nenori, nurimsta...
Sakyčiau, isteriją kelti ne "negalima", nes o kodėl gi ne? Lyg tai mes nekeliam kartais, suaugę. Gal greičiau isteriją kelti "neefektyvu"? Bet jei norisi - tai prašom, o gal žmogui reikia garą nuleist būtent tokiu būdu...
Garo nuleidimui visai tinkamas būdas, kartais net suaugusiems jį psichologai siūlo (tiesa, nepadauginant, na, kokį kartą į pusmetį).
Tikslo siekimui - ko gero yra geresnių metodų
Na, gal ne taip ir issireiskiau, turejau galvoje, kad isterijos kelimas yra "neefektyus", o ne"negalima". Gara nuleisti gali savo kambaryje. As to tikrai nedraudziu. Prasau, tavo kambarys, rek kiek nori, jei tik tau nuo to bus lengviau Jei mazoji blogos nuotaikos, nusiminusi, pavargusi, visada prieina ir zino, kad tikrai apkabinsiu, priglausiu (jei reikes, tai ir puoda isjungsiu su verdama vakariene) pasedesim kartu, patylesim ar paniuniuosiu dainele, ar paprasciausiai knygute pavartysim. As is tiesu negaleciau cia daug diskutuoti, nes mano vaikai pakolkas tikrai dideliu isteriju nekelia, nezyzia, nervu negadina Tas priemones, kurias taikau, kai uzeina tokie patikrinimai, "gal mama pakeite nuomone vienu ar kitu klausimu", kazkaip visada suveikia. Pliaukstelejusi esu viena karta, neskaudziai, per pampersa, speju, jinai nei nepajuto, bet as pati pasijutau labai ziauriai, kad nesuvaldziau saves. Ir prisiekiau sau, kad niekada niekada nekelsiu rankos nei balso pries vaika. Ir kitiems neleidziu. Kazkaip ir sutariam. Gal paprasciausiai mano vaikai is prigimties geri Aisku, kas bus toliau, kas cia zino Pas mus juk tik daigeliai pakolkas
na ir puiku, ir linkiu išlaikyt tą jausmą, kad vaikai geri iš prigimties, iki senatvės