Kas yra Dievas?

pakalbejai nei siap nei taip.

Dievas yra visatos Kūrėjas, kuris trokšta, kad mes pažintume Jį. Jis trokšta, kad mes pasitikėtume Jo stiprybe, meile, teisingumu, šventumu bei gailestingumu ir patirtume visa tai. Taigi visiems norintiems Jis sako: „Ateikite pas Mane“.
Skirtingai nei mes, Dievas žino, kas įvyks rytoj, kitą savaitę, kitais metais, kitą dešimtmetį. Jis sako: „Aš skelbiu dalykus nuo pat pradžios ir pasakau, kas dar nėra įvykę“. Jis žino, kas įvyks pasaulyje. Dar svarbiau yra tai, kad Jis žino, kas įvyks jūsų gyvenime, ir gali būti kartu su jumis, jeigu jūs pasirinkote priimti Jį į savo gyvenimą. Jis mums sako, kad Jis gali būti mūsų prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje“. Bet mes turime nuoširdžiai ieškoti Jo. Jis sako: „Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite“.Tai nereiškia, kad tie, kurie pažįsta Dievą, išvengs sunkių gyvenimo laikotarpių. Jie neišvengs. Tačiau Dievo artumas suteikia ramybės ir stiprybės. Vienas Jėzaus mokinys tai apibūdino taip: „Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę“. Nei viena problema nėra Dievui neįveikiama. Jis yra didesnis nei visos problemos, su kuriomis mes galime susidurti, ir mes nesame palikti vieni susidoroti su jomis, nes Dievas mums padeda.

"Dievas atėjo į žemę, kad išgelbėtų mus. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas“. Jėzus - Dievo Sūnus, žmogiška išvaizda noriai prisiėmė visas mūsų nuodėmes ir sumokėjo už mus mirties bausmę. „Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę“. Jis patyrė kankinimą, lėtą mirimą, žeminančią mirtį uždūstant ant kryžiaus dėl to, kad mums būtų atleista.

Dievo, kaip asmenybės, asmens, "a la žilo dieduko, sėdinčio ant debesies) NĖRA. Nėra ir trejybės, sūnaus jėzaus ir pan. Jėzus, beje, egzistavo, tačiau, kai studijavo ješivoje, ir nesupratęs iki galo studijuojamo dalyko, pradėjo pats mokyti, taip ir pagimdė krikščionybę.

Yra Kūrėjas _ atidavimo ir Meilės SAVYBĖ.
Ne KŪrėjas turi keistis mūsų atžvilgiu, o mes Jo.
Gamta ir Kūrėjas yra tas pats.
Tačiau svarbiausia - kūrimo tikslas - kad mes taptume panašūs į Kūrėją savo savybėmis.

o man Dievas yra mano sielos Tevas , Kurejas ir viskas tuo pasakyta

Tai mes sukurti visai nepanašūs į savo Kūrėją? Ir todėl turime atidirbti už jį, t.y. tapti panašūs į Jį?

Kūrėjas sukūrė mus visiškai priešingais Sau, kaip patrica ir matrica, t.y. kaip kopiją, visiškai priešingą Jam. Jame yra gėris, tobulybė, meilė, atidavimas, - visa, kas teigiama, o mus Jis sukūrė visiškai priešingus Jam, apdovanotais įvairiausiomis neigiamomis savybėmis. Kam? Todėl, kad kelyje pas Jį, tolstant nuo mūsų neigiamų savybių link laipsniško Jo teigiamų savybių įgijimo, mes tampame ne tik skirtingi Jam, mes tampame savarankiški – pagal savo galią, laisvę, saviraišką, t.y. lygūs jam. Tokie pat, kaip ir Jis, - vienas, vienintelis, savarankiškas.
Taip aiškina kabala, seniausias pasaulio mokslas.

Jei mes jau sukurti skirtingi Jam, tai tokiais tapti vėl gi nebegalime.
Be to. Jeigu Jis yra visa, kas teigiama, tai kas yra tai, kas neigiama? Kadangi teigiama - tik viena mūsų pasaulio dalis, vadinasi Dievas apima tik pastarąją, vieną pasaulio dalį? išeitų, yra dar kažkas be Jo, Jis ne Vienintelis?

Kam mus sukūrė Aukščiausioji jėga? Tam, kad mums suteiki malonumą ir pakelti ant aukščiausiosios pakopos. Jeigu ši jėga tobula, ji – meilės jėga, atidavimo jėga, altruistinė jėga, absoliutus gėris, absoliuti tobulybė, tai ji negali pasielgti kitaip, nei padarydama mus pačiais geriausiais. Ką reiškia „pačiais geriausiais“? „Pačiais geriausiais“ – tokiais, kaip ji pati. Todėl, Kad kitokia būsena – jau ne pati geriausia. Vadinasi, žmogus sukurtas tam, kad taptų visiškai lygus Aukščiausiajai jėgai, Kūrėjui. Kokiu būdu? Tai įdomu: ne iš karto gi mes gimstame, t.y. jos sukuriami, lygūs jai (šiai jėgai). Priešingu atveju, jeigu mes iš pat pradžių būtume lygus jai, tai arba būtume visiškai su ja susilieję (ir tada mes neegzistuotume), arba mes galėtume būti greta jos, kaip kūriniai, visiškai jos sukurti. T.y. vietoj manęs, mano „Aš“, mano valios laisvės būtų vienas vienintelis kūrinys, kažkoks robotas, egzistuojantis tose sąlygose, kuriose buvo sukurtas. O kadangi Kūrėjas – tai Aukščiausioji jėga, valdanti visiškai laisvai, nepriklausomai nuo nieko, vienintelė, ji nori, kad ir mes taptume tokiais pat. Ir nori mums suteikti tą buvimo vieninteliu, absoliučios laisvės jausmą.

Kadangi Aukščiausioji Jėga - absoliuti tobulybė, vadinasi Jai nieko netrūksta. Jei kažkam nieko netrūksta, tai tas kažkas nieko ir nenori. Iš to seka, kad Aukščiausiajai Kūrimo Jėgai nėra ko norėti, priešingu atveju, tai nebus absoliučiai tobula. Tobulumas - stabili būsena. O troškimas, siekimas-kelias į stabilią būseną. Kodėl Jis turėtų norėti suteikti kažkam (mums) buvimo vieninteliu malonumą per "ilgą gimimo procesą", o ne iš karto sukurdamas mus tobulus, kuriančius įvairiausius gyvenimo variantus?

manau, kad "Pasaka apie liūdnąjį burtininką", kuri parašyta alegorine kalba, gali padėti atsakyti į Spalvotos dienos klausimus
http://www.kabbalah....ut_magician.htm

Ir...tada galime galvoti, kad Dievui liūdna ...
Kas yra Dievas? Tobulybė. Tobulybei liūdna? Tada tai netobula.
Kas yra Dievas? Meilė. Meilei liūdna? Tada tai netikra meilė, nes tikra Meilė sąlygų nekelia. Ji egzistuoja be jokių sąlygų.
Kas yra Dievas? Kūrėjas. Ar gali būti Kūrėjui liūdna, kai tokios galimybės kurti?
Ir iš viso, ar gali Dievui ko nors trūkti? Absoliutui, Kuris yra Viskas Visame Kame.

manau, kad šis straipsnis bus naudingas:
http://www.kabbalah....b/adam&Bore.htm