Esam per prasti, kad būtumėm krikšto tėvais

Nu ir kas tada iš to, jei ji ateis, kad ir vaiko aplankyt, kartą per pusmetį, tas mėnuo, kaip pavyzdys būna. Ir dabar, kai pasirodo, kaip jaunas mėnulis, nu tai vaikas verkia ją pamatęs. Sorry, bet gal ir man norisi kažkiek to bendravimo, nes čia ne šiaip sau giminaitė, o tikra sesė..
O šiaip, daugiau variantų pas mus ir nėra. Tai ir žiūrim, ką turim.

labai jau daug pykčio pas jus. ne šitoj vietom (temoj) reikia pagiežą lieti.

pykcio visai nera. Tiesiog pameginau zmonems paaiskinti, kad krikstynose nera svarbiausia, jog kazka pamaloninti tokias pareigas pasiulant.
O savokos retas ir daznas lankymas kiekvieno skirtingai suprantamas.

Krikšto tėvai tikrai neturėtų būti renkami pagal pinigus. Tai visiškai prieštarauja pačiai krikštynų idėjai. Deja, skamba apgailėtinai, kai patys tėvai per krikštynas krikštatėviams pakiša atseit jų pačių įsipareigojimus krikštavaikiui ir tie priversti su viskuo sutikti ir pasižadėti pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti kažin kokiom būsimom progom. Apgailėtina.

Manau geriausia, kai viskas vyksta laisva valia. Vaiko tėvai laisvi pasirinkti ką kviesti krikšto tėvais, taip pat turi būti pasiruošę išgirsti ir jų pasirinktų krikštatėvių atsisakymą. Manau kad krikštatėviaims taip pat turi būti paliekama teisė rinktis. Dažnai ir šioje vietoje kyla daug nesusipratimų.

Jei norime, kad krikštatėviai nuoširdžiai mylėtų vaiką, negali būti net kalbos apie privertimus, išskaičiavimus ir pan.

na jei pasaket, kad priklausys nuo bendravimo, kuria kviesit i kriksto mamas, tai jaunesnioji ir rodo kaip nori ja buti...

O va vyras dar kažkada vaikas būdamas yra pakrikštijęs savo sesers panelę, kuri jau suaugus mergina. Tai mes mąstom, kad gal ji galėtų būti mūsų mergytės Krikšto mama .

Kaži, taip galima, kad Krikšto dukra savo Krikšto tėvo dukrą krikštytų?
[/quote]

Galima. Pas mus buvo tokia situacija, kad būdamas 16-OS vyras pakrikštijo savo sesers sunų, o aš tokių pačių metų krikstijau savo brolio dukryte. Kai krikstijom savo pirmagime musu krikšto vaikai abu kaip tik buvo sukakę 16 metų, tai juos ir pakvietėm krikšto tėvais :-). Dabar mūsų dukrytei 4 metai ir myli savo abu krikstatevius be galo be krašto :-) , per šventes visada yra kam su ja užsiimti, o ir mažoji tiek juos myluoja ir bučiuoja, kad tenka net tramdyti:-) - vaikams smagu turėti jaunus krikštatėvius. Su savo krikstaduktere taip pat esam labai geros draugės uzbega dažnai tiesiog papliurpti, skolinasi drabužius, padedu nusipirkti kosmetikos :-) , o ji savo ruožtu, jau nuperka dovanėles iš savo uždirbtų pinigėlių (nors dirba dar tik po kelias valandas po pamokų, nes 12-oke) mano mažajai, nusiveda ja i cirką, teatrą.:-)

Žiūrėkit, su kuo vaikas mieliau ir šilčiau bendrauja nes krikštatėviai renkami ne sau, ne dėl pinigų, ne dėl giminystės.. Kol mažas lelius, aišku, nelabai atskirsi, visiems jis labai gražus, linksmas, dėmesiu apipiltas.. Bet laikui bėgant matai, kas dėmesį rodo ne tik per gimtadienį, Kalėdas ar pan; ar mieliau sėdi su jumis prie stalo pokalbio, ar randa pusvalanduką su vaiku išgert įsivaizduojamos kavos iš jo žaislinių puodelių.. Vaikutis pats parodys savo elgesiu, su kuo jam smagiau..
Pinigai - ne rodiklis, o jei jau taip yra, tai apie kokių vertybių skiepijimą galima kalbėt..?