Meilė per atstumą (tęsiam)

Kai myli net ir negalvoji, ar verta.

Idomii, situacija idomi. Jei siunte nuotraukas, sedejo iki isnaktu, kalbejo...-rupejot... Idomu, kas ivyko, kodel...

Labas Nepykit, kad pasirodau kaip jaunas menulis, bet sesija buvo labai uzspaudus. Tai va, issilaikiau jau tris egzaminus ir pridaviau galutinai kursini, tai savo saskaitoj turiu jau 4 desimtukus Pasigyriau... Bet labai norisi situo dziaugsmu pasidalint Kitas egzaminas treciadieni, nepavyksta normaliai jam mokytis, nieko nepamenu, na bet kaip nors.
Numeciau kilograma per sia sesija, nu jei dar tris pavyktu numest tai isvis laiminga buciau



Gaila, kad butent taip istorija pasibaige. Laikykis

Na nezinau, sake truko manes, truko su kuo nueit pavakarieniaut ar tiesiog i kina ar pakalbet realiai o ne skypu. Ir ta puikiai kita atstojo, miegot su ja net nezadejo tiesiog ala siaip nekalti susitikimai laiko prastumimui, bet truputis alkoholio atpalaidavo matyt labiau nei jis tikejos.. Na jis visada musu poroje buvo kazkiek silpnesnis, cia as ala stipri daug iskest islaukt galiu, jam kitaip buvo. Kai budavom kartu viskas budavo labai gerai, taciau zinia kad tektu laukti dar metus nedziugino. Gal kadanors dar susibegsim kokiam pasaulio kraste, bet labai abejoju

Sveikos paneles,

ar mane priimsite i buri? neseniai šią temą pamačiau ir jinai labai artima mano situacijai

Labas Zinoma priimsim,cia nereikia pereiti konkursa,kad patekti

Papasakok daugiau apie jusu situacija.

O vargeli! Sveikos

Aš save įtikinau per sesiją jokių forumų nejungti ir tik mokytis. Tai per tas pora savaičių nemažai čia prirašėt :] ir naujų narių atsirado... Iš tikro jau pradedu tikėti, kad tuoj bus retenybė kai pora galės būti visiškai rami kad neteks per atstumą bendrauti.

Aš apie save priminsiu:
Sutikau savąjį kai labiausiai neieškojau. Metus užsienyje mokiausi ir retai kada į studentų susibūrimus eidavau. Bet vieną kartą buvau geros nuotaikos ir draugų lietuvių įkalbėta nuėjau į eilinį trečiadienio vakarėlį. Jis beje irgi buvo per prievartą ištemptas. Žodžiu, įsimylėjau... sutapo požiūriai, gyvenimo ritmas, taip gera buvo kartu būti. Nuo to trečiadienio kartu kasdien būdavom. Bet metai pasibaigė ir dabar iš Lietuvos per skype palaikom santykius jau 5 mėnesius (buvau vieną kartą nuvykus pas jį).

Čia kažkurios sakė, kad geriau nebandyti... Kad labai sunku. Aišku sunku, bet jei nuoširdžiai, aš nežinau ir neįsivaizduoju kaip gali būt kitaip. Paleisti tokį artimą žmogų net nepabandžius? Aš nesakau, kad tikrai liksim kartu visada... Bet abu dabar kovojam ir darom viską kad ta mūsų pasaka tęstųsi. Kovokit ir jūs

Ir pradžia buvo labai sunki, o dabar abu kažkaip tą ritmą pagavom. Gyvenimas moko

Aš net išskirčiau 3 taisykles:

1. Turėti aiškią datą kada susitiksit (kad būtų apie ką svajoti, ką planuoti ir ko laukti)
2. Kai susikaupia kokių minčių, abejonių, ar šiaip labai labai liūdna - išliekit viską ant popieriaus lapo. Man labai padeda.
3. Išlikit pozityvios - viskas pavyks, viskas gerai, aš laiminga. Aiškus faktas - vyrai myli laimingas, stiprias ir besišypsančias moteris. Buvau pradžioje viską komplikuojanti su savo verkimais kaskart jam paskambinus... Reikėjo susiimti.

O aš dabar ruošiuos egzaminams ir kasdien kilnoju bilietą lėktuvo, kurį panaudosiu jau po dviejų savaičių.

Mums viskas gerai

O mūsų situacija tokia, kad draugaujam beveik 5 metus... abu esame ir iš to paties miesto.. draugystė prasidėjo, kuomet jis važinėdavosi į užsienį ir grįždavo 2 kartus per metus, vėliau maždaug apie 2 metus gyveno Lietuvoje, bet pasitaikė pasiūlymas ir vėl išvyko užsienin.. ir taip jau visi metai, kaip draugaujame vėlgi per atstumą... tik dabar dažniau grįžinėja, bet jis kaip grįžta vėl taip sunku jį išleisti ir jis pats nenori, bet viskas daroma dėl pinigų

ką daugiau papasakoti net nežinau dabar, pradžiai tiek

Sveikos, po balionėlį naujoms kantrybėlėms per pora dienų čia tiek naujienų

emmm... na kraujas vargu ar užsiteršia, nes jei būtų kraujyje bakterija tai jau čia labai rimta, žmogus tada rimtas ligonis būtų, temperatūra ir pan., iš lovos nesikeltų bet 100 proc. negarantuoju, kad nėra ryšio dėl spuogų pas mane streptokokų nėra, bet spuogelių tai fe, vis atsiranda, ypač pastresavus.
Papildyta:

Turiu, bet iki gydytojos ir iki profesionalumo man tolokai šaukia, nors medike dažnokai pavadina ir su baltu chalatu dirbu.
Papildyta:

Dekoratyvinį triušiuką gal? kaip mielaaaaaa
Papildyta:

* Sveik greičiau ir klausyk mamos et mano medicinos traukinys jau nuvažiavo, per vėlai supratau kas per daiktas ta profesija. Dbr, kaip sakau, medicina yra mano meilė.
** ojej, tai labai puikiai jį suprantu kaip jautėsi, tik pas jį daugiau neaiškumų buvo, o man greitai vaizdas susidėliojo.
*** Na žinoma kad mylim ne už profesiją. Sutinki žmogų ir nesvarbu nei profesija, nei praeitis. Bet tie medikai tokie protingi, stiprūs, daug nusimanantys, padėtų visokiose situacijose, žinotų ką daryt, kaip pagydyt, ir gimdymą priimt galėtų, ir su žmonėm bendraut moka.. aaaaahh taip ATRODO aišku aš dar tų medikų serialų prisižiūriu
spuogeliai mane irgi nervina, laukiu saulės, lb noriu pasidegint, nes jau du metus saulės nemačius, o oda taip pagražėja, ypač prie jūros pabuvus, kaip norėčiau... kartu..
o dėl vargo studijose tai matau kiek, mano puskė studijuoja medicina, bet tai nėra vargas dėl nieko, yra aiškus tikslas.
Papildyta:

hm.... kai kurioms tenka vyrai lumzdai, kai kurioms alkoholikai, kai kurioms pažeistos psichikos, o kai kurioms tiesiog tenka ne kasdien juos matyti. Gal būna ir tokia dalia? Man tai nėra jokio sunkumo būti vienai, nes ir taip praktiškai visada viena buvau. Sergu viena, mašiną pas meistrus varau viena, į vakarėlius važiuoju viena, į vestuves viena. O kas čia baisaus?
Papildyta:

oho nu šaunuolė moksliukė
Papildyta:

Va čia tai pavyzdys, įkvepiantis

Labas! Labai gaila, kad neišėjo.. Bet kiekvienam skirtingai. Mums irgi liūdna, kai nėra šalia savųjų. bet tai ne visam gyvenimui! Bent jau aš nenorėčiau visą gyvenimą taip gyventi. O kai turi konkretų tikslą, kad pvz.: kai baigsiu mokslus, būsim kartu, tai ir lengviau. Būti kartu per atstumą tikrai labai sunku, ne kiekvienam tokia situacija, bet yra ir laimingų (kiek tai įmanoma), vienas kitam ištikimų porų Nepasisekti gali ir kartu gyvenant, nenukabinam nosies Ačiū, kad nuoširdžiai pasidalinai savo istorija, manau kiekviena prisitaikys ją sau bent šiek tiek

Va kokia šaunuolė Sveikinuu!


Labukas Kaip gražiai viską išdėstei, pritariu tau. Ir apie tai, kad kažin ar negali būti tikras, kad neteks per atstumą draugauti Ir apie tai, kad reikia pamėginti, nes ką gali žinoti.. 3 taisyklės irgi geros, ypač 1 punktas

Aišku, kad bus jums viskas gerai (ir yra gerai)! Kiek laiko pas jį būsi?


Sveika prisijungus Oho, jūs jau kiek laiko kartu! O ką tu veiki? Negali/nenori kartu su juo važiuoti?


Labas
Aš tai ir pati gerai nežinau, kaip čia kas su tais streptokokais. Kažkur skaičiau ir tiek Internete daug nesąmonių prirašo Bet būtų gerai atrasti priežastį, kiek galima čia su tais spuogais kankintis

Aha, dekoratyvinį Joo! Jie nerealūs

Gal dėl to tau ir neatrodo, kad sunku būti vienai, nes ilgą laiką viena buvai? Kita gal pripratųsi, kad visada kartu visur, tai ir būna sunku priprasti per atstumą draugaujant, kad va nėra šalia jo. Man taip buvo vienu momentu. Buvau pripratųsi, kad iš darbo vežioja, valgyt padaryta jau būna kai grįžtu (tuo metu MB nedirbo, aš pinigus šeimai nešiau ), tai kai jis išvažiavo, nu tikrai sunku buvo Prie gero priprantama

[quote=Green tea*,2012 06 04, 10:52]

Sveika prisijungus Oho, jūs jau kiek laiko kartu! O ką tu veiki? Negali/nenori kartu su juo važiuoti?

na joo, ilgai jau mudu du as pati tai studijuoju, todėl kaip ir nelabai šiuo metu būtų galimybė, i neakivaizdinį išeiti nenoriu, metai mokslų ir beliko o jau ką vėliau, po manųjų moklsų darysim, pažiūrėsim o kad ir pas jį šiuo metu nelabai būtų galimybės tenais būti, ne vienas gyvena (vyrų daug vienoj krūvoj ), nes pati darbovietė moka už jų gyvenamąją vietą...

Labas Aciu uz sveikinimus, merginos
As tai manau, kad atstumas tarp manes ir MB tik i gera. Abu esam labai jauni, labai jauni susilaukem vaikelio, todel gyvenimas persiverte aukstyn kojom neplanuotai ir netiketai. Tevystei dar tikrai nebuvom pasiruose, bet is visu jegu stengemes daryt tai, ka reikia daryti. Daug pykdavomes, o kadangi viena is pykciu priezasciu buvo pinigai (jokio pagrindo po kojomis, deja, nera), tai MB sumaste isvaziuoti padirbeti. Dabar pykstames tikrai maziau, pradejom daug labiau vertinti vienas kita, apskritai MB pasikeite, tik kolkas negaliu konkreciai ivardinti kuo butent, dar pati iki galo nesupratau Ir manau tikrai vel pradeje gyvent kartu i pradini taska negrisim. Jei jau istversim sita laika atskirai, tai tikrai bus didelis pasiekimas musu santykiuose. Ir tikiuosi gyvensim ilgai ir laimingai



Na va, kiek zmoniu, tiek ir nuomoniu, nes as asmeniskai gydytoju labai nemegstu Bet manau del to kalta nemaloni patirtis su jais gydymo istaigose, nes asmeniskai nei vieno nepazistu.

Sveikos

Aš po truputį gyju. Gerklę skauda mažiau, temperatūros nėr. Bet turiu pasisaugoti skersvėjų, nes angina labai negerai visam organizmui.

Beje, pas mus šalta. Šiuo metu 8 laipsniai šilumos. Kadangi per karščius mano namai per daug įšyla, tai aš tais laipsniais visai džiaugiuos. Galvoju, kad gana šiuo metu

Labai pritariu minčiai dėl draugystės per atstumą pabandymo. Daug kas gyvenime gali nepavykti, bet daug kur žmonės surizikuoja, o tada kartais geria šampaną. Draugystė per atstumą tikrai reikalauja daugiau pastangų nei paprasta draugystė, tad jei žmogus nenusiteikęs tų pastangų dėti ir stengtis, tada taip, jam bandyti neapsimoka. Toks bandymas tikrai bus pasmerktas nesėkmei. Pati mačiau, kaip žlugo tokia draugystė. Bet ten abiejų žmonių požiūris buvo toks, kad draugauja jiedu for fun, pastangų nededa ir palieka viską likimo valiai. Ir vienas kitą prisimindavo tik tada, kai ko nors prireikdavo.

Aš labai džiaugiuosi, kad pabandžiau. Viliuosi, kad viskas baigsis gerai. Bet net jei baigsis ir ne taip gerai (tfu tfu tfu, beldžiu į medinį stalą), vis tiek iš šių santykių būsiu daug išmokusi. Mane jie taip pat išmokė geriau išklausyti, išgirsti, ką kitas nori pasakyti, dalintis savo mintimis ir jausmais (net tada, kai kartais jais nesinori dalintis). Anksčiau man to trūko. Būna žmonių, kurie taip niekada negyveno ir kažkodėl galvoja, kad tokia draugystė yra auka. Kad jei vakare sėdi prie kompo, o ne išeini kažkur su kažkuo, tai reiškia, kad esi auka ir aukoji. Ne, nieko neaukoji, jei pats tai pasirenki, ir jei tai teikia džiaugsmą. Retas išėjimas man mielas tiek pat, kiek kad ir skaipinis pasikalbėjimas su saviškiu.

Kliamka, ir man patinka medicina, aš užaugau poliklinikoj Net truputį gailiuosi, kad nepasirinkau to studijuoti.

Sėkmės visoms, kovojančioms su sesija Ir gražaus vakaro. Aš taip norėčiau kur nors su savo jaunikaičiu išlėkti