QUOTE(*Mirabella* @ 2012 07 10, 14:20)
Taip nesamoniu paradas, bet as taip drasiai neteigciau, kad visai nerupiu

Jisai gyvena prie juros, kurortiniam miestely, as manau tikrai seniai butu pamirses ir rastu ka veikti be manes

Jeigu prisimena vis ir nepalieka ramybej, vadinasi kazkas tokio yra
Sachar, ka jus galvojote apie saviski po pirmo pasimatymo? Ar buvote tikra jausmais?
As pvz esu isranki ir man retai kazkas patinka, be to, tokie metai kai norisi artumo ir silumos, tai ir bludiju : ))))
Na o jeigu moteris rasys ir rasys visada pati kaip tada? Pvz pas mus su italu tikrai viskas nelabai sklandziai ir keistai, nei pakarta nei paleista, bet pvz nerasydama paskutinius kartus as uzsitikrinau, kad nebus issunkti paskutiniai orumo lasai...bent jau sirdyje jauciuos, kad teisingai padariau, va ir sulaukiau ziniu ir skambucio.
Nu nezinau, as ne vyras, bet mano pacios patirtis parode, jog vyrus nesuprasi. Beveik 2m laukiau vieno vaikino, kuris uzkabino gan stipriai sirdi ir sugebejo isvaziuodamas i misija mesti fraze, jog kai gris imsis mane mokyti gyventi, o prie to pacio ne karta paskaojo, jog nori buti su manim bet bijo nudegti ir bijoti del manes kai pats toli ir tt ir pan. Ir ka laukiau. Praejo pusmetis pasiruosimo misija, dar pusmetis pacioj misijoj, dar pusmetis kai po misiros ale reabilitacija, susitikdavom po to karta i men, parasydavo paklausdavo kaip sekas, niekad neuzmirsdavo, palaikydavo rysi, buvo svelnus ir tt, o galiausiai isaiskejo, kad jis visa pulka tokiu kaip as turejo

Tai paaiskink man - ar as buvau tokia svarbi? Jo demesys dar nieko nereiskia, ipac kai tas demesis apsiriboja parasymu ar paskambinimu karta i men

nesuprantu as tokio elgesio, bet vyrai taip daro ir jausmu tam nereikia

Jei tu vyrui reikalinga, tikrai reikalinga, jis prisimins tave ne karta i savaite, o bentkarta i diena, as taip manau
Po to kai teko issiskirti link atostogu pabaigos as nieko nesitikejau, jis man buvo likes sirdy brangiu, svelniu zmogum, bet esant tokiam atstumui as bijojau ka planuoti. Tik pasakiau jam, jog jei jis rimtai ziuri i mane ir i visa situacija, jei atstumas jam ne beda ir jis su juo gyvens ir kovos, tada lai susiranda mane. MB nepalikau nei tel nr, nieko, tai jis mane per facebooka susirado, net drauguose anketa atkase

ir po to turejom pokalbi apie galimus variantus atstumo, santykiu ir tt. Visa tai teorija, bet bent jau zinau i kuria puse viska gali pakrypti. Del jausmu as ir dabar nesu tikra, bet as mata,kad jis nori buti su manim ir stengiasi, o tai jau didelis zingsnis i prieki. Matau kad jis nezaidzia mano jausmais, nekabina makaronu, visada stengiasi buti atviras, net jei jo zodziai skaudina, uz tai ji gerbiu, pasitikiu ir noriu tiketi kad viskas baigsisi gerai
As pati isranki, per 6m tik 3 vyrai sugebejo mane patraukti, vienas is ju MB, visa kita laika buvau viena, ir visada rinksiuos vienatve nei buvima su betkuo.
Na rasyti ir rasyti nereikia, bet pameginti bendrom jegom padeti taska arba kableli santykiuose manau verta, vien tam kad zinotum kaip elgtis toliau, o ne kaboti nezinomybeje