Pametinukai

Mamytes, ka manote apie antra nestumo planavima po keliu menesiu, kai pagimdet?
Klausiu del to, jog labai norim pametinuku, ir pati jauciu, kad galeciau jau kaip ir pastot po pirmo gimdymo. Tad noreciau, kad atsilieptu mamytes, kurioms taip pavyko ar buvo sunku ir kokios nuomones buvo aplinkiniu?

jei norit tai darot ir maziau kreipkit ka kiti sako..

Iskart po gimdymo taip ir nepastosi,organizmas turi atsigauti,ir hormonai atsistatyti.Ir dar priklauso ar maitini vaikeli ar ne.Nes maitinimas krutini dar pradzioja apsaugo nuo pastojimo.Geriausia pradeti antra vaikeli nors po 6 men,pertraukos nuo gimdymo pirmo.

manau, kad viskas galima, bet ar verta save taip alinti? juk nestumas labai issunkia moteri. jums dabar reiktu visu 100% atsiduoti esamam kudikiui... na dar ir saves nepamirsti manau, kad bent pusmeti reiktu palaukti. siulau pasiskaityti knygu apie sunkumus auginant pametinukus, gal praeis noras

manau labai daug priklauso ir nuo jau turimo leliuko, ar jis ramus, kaip miega ir pan. Jei turetumet istisai verkianti, pilvuko diegliu kankinama ir naktim nemieganti, tai net minciu nebutu apie antra iskart O siaip gerbiu jus uz toki nora (visada maniau, kad nedidelis vaiku amziaus skirtumas patiems pypliams gerai, smagiau augti, bendrauti), bet is pacios pirmojo auginimo patirties galiu drasiai teigti, kad du maziukus auginciau nebent, jei gimtu dvynukai ir nebutu kur detis

Galima ir iskart po gimdymo pastoti ir maitinant taip pat.Cia labai individualu ,priklauso nuo konkretaus organizmo.
O siaip tai sakyciau reiktu pas gine ir seimos gyd apsilankyti.Jei tyrimai geri ir leliukas neisvargina, yra kas padeda namie tai kodel ne .Jei noro yra tai pirmyn

Auginu pametinukus. Su antru pastojau, kai vyresnėliui buvo metukai. Gavosi toks ne visai "tyčiukas", nes pametinukų abu norėjom, bet taip ir nedrįsom griežtai nuspręst, kad "na, bandom". Labiau džiaugiuosi, nei vargstu. Mažuliai mokosi bendrauti vienas su kitu, jau rasideda "broliški reikalai"... Aš turėjau pusseserę, su kuria praleisdavom nemažai laiko. Ji už mane vyresnė pusmečiu, o sesuo mano jaunesnė penkeriais metais. Su pussesere buvom kaip sesės- bendri interesai, draugė šalia bet kokiu gyvenimo atveju. O su sese visada pykomės, nes amžiaus skirtumas didelis, nebuvo apie ką kalbėt. Aišku, kai jau pasidarėm suaugesnės, viskas normaliau. Aš už pametinukus, bet pati matot- jei sunku, tai apie antrą ir negalvosit...
Linkiu dar vieno džiaugsmo, kad ir kada jis ateitų!

na mano atzalele ne tiek daug to dem ir reikalauja manau kad ir su dviem lengvai susitvarkyciau.
Net nzn negaliu svarstyt ar antras nest mane nualytu ar ne,bet kad noras yra didelis tai cia faktas

dabar gal ir nedaug reikalauja demesio, bet pagalvokit apie tai, kad kuo didesnis leliukas daros, tuo daugiau to demesio pradeda reikalaut
pati jau tuoj supuosiu antra, tai galiu pasidalint mintim maniskis irgi mazesnis buvo atrodo ramutis, o dabar spek is paskos ir tikrai sunku darosi ant pacio galo, o tas dar nori ir ant ranku, kad panesiot o maniskis ne is maziuku, metuku svere 12 kg, dabar neka atsilieka as jo pakelt nebegaliu, o apie panesiojima net nebekalbu..
geriau pries apsisprendziant pasverti visus pliusus ir minusus, o ne taip stacia galva - norim, ir darom noret niekas nedraudzia

Su didesnio amžiau skirtumo vaikais - kitokios problemos. Tarp mano dukterėčios ir sūnėno - ketveri metai skirtumas. Vyresnioji sesuo jaunesnį broliuką skriauždia, visada pavydi, atima žaislus, o kartais ir smarkokai trinkteli. Taigi, abu vaikus tenka nuolat akylai stebėti, nuolat sukti galvą, kaip apmažinti vyresnio vaiko agresiją, ką daryti. Dėmesio vyresnioji reikalauja dar penkiagubai daugiau negu būdama metukų, konkuruoja su broliu, apsimeta leliuku pati, ir nėštumo metu mamai vargo kėlė kalną, net į pilvą spyrusi buvo - nepiktybiškai, žaisdama, bet vis tik... manau, tai yra pavojingiau nei kaulijimas paimti ant rankų - juk galima ir sėdint paimti, ir priglausti gulint.

Manau, pametinukai kaip tik sukelia mažiau vargo, nes priežiūros jiems reikia panašios, o augdami jie vienas kitą užima, gali pažaisti kartu, nepavyduliauja, jeigu mama lygiai dėmesio abiems skiria. Mažyliams reikia daugiau "techninio aptarnavimo", kuris fiziškai gal ir vargina, bet tik tiek, o štai trimečiai-septynemčiai reikalauja kur kas sudėtingesnio bendravimo, auklėjimo... Ir tikrai nėra lengva migdyti mažiuką, kai namuose siautėja paaugęs velniukštis, kuris dargi tam mažiukui pavydi mamos dėmesio. Ir dar sunkiau - ugdyti tą velniukštį ir leisti laiką su juo, kai mažajam vaikui reikia nuolat tai maisto, tai miego, tai šiaip švelnumo ir paglostymo.

Kas nenori vargo - negimdykite vaikų, nes jie vienaip ar kitaip atsineš kiekvienas savų problemų. Ir ne nuo amžiaus jos priklauso, gali ir aštuoniolikmetis pridaryti tėvams tiek galvos skausmo, kad nebus jokios ramybės ir galimybių jaunesniu vaiku tinkamai pasirūpinti.

Sveikos m amytes idomu kiek jusu turi pametinukus? ar sunku?
taipogi kada ju susilauket? ka manote apie tas kurios pirma pagimdo 18 o antraji19? pasidalinkim patirtimi