Ar grižti į Lietuvą gyventi?

Labukas visiems
Pas mus iskilo klausimas .Gyvenam jau gana ilga laika uzsienyje ,konkreciau Prancuzijoje ,bet jau keli meteliai gyvenimelis cia smunka ne dienom o valandom.O apie Lietuva, kai pasklausai ,paskaitai ,tai girdi labai skirtingu nuomoniu.Is vyresniu girdi ,kad jau kur ,tik ne i Lietuva griskit ,bet pasiskaicius forume ,as susidarau kita nuomone.kai isvaziavom buvo visiskai kitaip,dabar ir gyvenimo lygis kyla(?)ir aptarnavimas ir pns .
Papasakokit,prasau ,kas ka galvojat.

Manau, kad nuo statistinio vidurkio- mazesnio ar didesnio, jusu gerbuvis nepriklausys. Jei turit potencialo , dideles galvas , turit galimybe tobuleti, tai tinkamos vietos rasit visame pasulyje. Jei klausiat, kur pasalpos didesnes, tai jau i lietuva grizt neapsimoka. O siaip tai cia yra aibe dalyku, kurie lemtu , tarkim , mano apsisprendima. Klausimas keistokas

laba!galiu pasakyt tik tiek-kiek zmoniu,tiek nuomoniu! yra kuriems buvo daug geriau prie rusu,yra kuriems dabar pats gyvenimas.nepasakyciau,kad labai blogai gyvenam-turim darbus,tevai salia,auginam vaikus.zinoma,kurie tingi ir iesko lengvu pinigu,tiems sunku.nes dabar cia tokios tendensijos-jei neturi aukstojo ar giminiu,kurie tave priims ir dirbs uz tave,bus sunku! bet kaip ir uzsieny, yra daugiau galimybiu jaunesniems nors vienas dalykas taip ir liko-jei neturi pakankamai pinigu ir bijai rizikuoti,taip ir liksi ant tos ribos,kur baigiasi skurdas ir prasideda turtinguju gyvenimas! pavyzdziui mes-norejom pasiimti paskola butui.viskas saunu,bet pradiniam inasui taip ir nesukrapstem! uztat dabar mokam nuoma!

Nelabai suprantu kodel galvoji cia sugryzti jei ten jau nevieni metai kaip gyveni,jei jau turi darba ir t.t.Nemanau gad gryzus tau is ten gyvenimas bus cia geresnis ,o jei jau pasiilgai Lietuvos tai juk gali atvaziuoti ir pailseti cia aplankyti tau artimus zmones O be to Prancuzija juk ne uz juru mariu ir tikrai galima parlekti betkada

na o as galiu tau papasakoti, kokia buvo mano patirtis: as beveik 3 metus isgyvenau JAV ir visa laika labai ilgejaus Lietuvos bei kuriau planus kaip vel cia grizti gyventi, viena diena ryzaus ir grizau (turiu prisipazinti, kad mano apsisprendima stipriai itakojo sunkia liga susirgusi mama, kuri buvo Lietuvoj). Taigi, is pradziu kaifavau nuo visko: buvau laiminga vien vaiksciot Vilniaus gatvem, po senamiesti, vel emiausi studiju VU, nusipirkau savo busta(bet pinigelius uzdirbau uz vandenyno), gavau gana greit gera darba ir dziaugiausi gyvenimu ragindama cia grizti ir kitus isvykelius. Dabar jau beveik 3 metai kaip as vel Lietuvoje, ir, zinai, pradeda islysti tai tokie, tai kitokie slykstus dalykai, kokiu JAV nebutu, pvz., bijai isigyti brangu automobili, nes zinai, kad ilgai nevazinesi - pavogs, gydymo istaigose (bent jau kiek man teko susidurti) dazniausiai nemalonus aptarnavimas ir abejingumas (nors visada stengiuos daktariukus pradziugint 'dovanele', kad manim labiau dometusi), na ir dar visokiu niuansu... Bet yra, savaime suprantama, ir kita medalio puse - cia nesijausi blogai vien todel, kad kalbi su akcentu ( turiu omeny, dauguma Amerikoje gimusiu zmoniu i tuos kurie gime ne ten ziuri is auksto ir laiko antrarusiais), na, bet velgi ne visi tokie ir ten...
Zodziu, grizau ir nesigailiu, nors turiu pripazinti, kad pinigelius ten kur kas lengviau uzdirbti galima (tiksliau esi garantuotas, kad darba gausi, nors dirbti, tai, zinoma, ir ten nelengva), o cia, kaip jau sake mano kolege, arba pats turi tureti galva arba lauk kol pasiseks - kiekviena valytoja cia tikrai gyvenimu nesidziaugia.
Na, bet tu Prancuzijoj, tai ten gal kas kitaip pasvarstyk savo galimybes ir, zinoma, tai, ar turesi cia kur ir is ko gyventi bent jau kol isivaziuosi, nes priesingu atveju gali but tikrai sunku. kai as vaziavau i Lietuva, man buvo svarbiausia tureti pinigu nuosavam bustui - ir neklydau, kai nespaudzia didziules paskolos del gyvenamo ploto, tai visam kitam cia tikrai uzsidirbu. Tikiuos nors kiek padejau. Sekmes!

vat sis klausimas ir man daznai kyla. jau beveik 3 metus gyvenu uzsienyje ir pradedu jausti didele nuostalgija lietuvai (nors prisipazinsiu niekada nebuvau didele patriote). buna dienu, kai atrodo ir cia viskas gerai, uzdirbi normalius pinigelius, duonos netruksta... bet kartais uzknisa tas nepastovumas. nes zinau kad visa gyvenima gyventi cia tikrai nenoresiu, dabar moku didelius pinigus uz nuoma, o taip noretusi jau isigyti savo busta, ji tvarkytis... galu gale kartais cia jautiesi toks vienisas, nes visi draugai, artimieji, seima tai ten lietuvoj... ir buna dienu, kai norisi mesti palikti cia viska ir vaziuoti kurtis nauja gyvenima ten, kur viskas atrodo taip sava...

Didziaja dauguma tu kas gali dabar is Lietuvos varo, t.y jau isvare, nebent turi super gera darbo pasiulyma ir/arba santaupu. Atvirai tai nepazystu nei vieno isvaziavusio norincio grizti atgal visam, jeigu nostalgija kamuoja labai, zmones sako uztenka menesiukui i Lt grizt, to uztenka

P.S. kazin ka as po metu ta pacia tema pasakyciau

o man atvirkščiai, kaukt kartais norisi, kaip noriu grįžt į Prancūziją ar Ispaniją, kur teko šiek tiek pagyvent... jei tik vyras norėtų ir sutiktų vykti su šeima .........

Mano geriausia drauge po penkiu metuku grizo is Sveicarijos. Gyveno ji ten labai gerai, uzdirbo nemazai, labai (!) gera darba turejo. problema, kad jos draugas lietuvaitis po savo master studiju Olandijoje bande susirasti darba Sveicarijoje. Bet zinant dabartine ekonomine situacija, nieko jam nepavyko. Prasitrynes metus grizo jis atgal i Vilniu, susirado labai gera darba, nusipirko buta, gyvena super. Tai jie abu trankesi tarp Sveicarijos ir Vilniaus. Pradejo mano drauge darbo ieskotis Vilniuje. Po 1,5 metu susirado. Jos reikalavimai del atlyginimo buvo gana auksti (apie 12 tukst). Ir susirado. Dirba nuo Velyku. Darbo prasme tai jai labai didelis sokas pradzioje buvo (ji nebuvo Lietuvoje iki siol nei dieneles dirbusi), bet kaip ji sako tai kompensuoja artimu zmoniu, draugu buvimas salia. O be to nieko nera amzino, jei panores bandys vel kazkur issidanginti. Jei rimtai, tai as savo branguji po 4 metu (ir metu kai sirgau gana rimta depresija; su vaistu gerimu ir terapija) nuolatinio zyzimo jau beveik buvau prikalbinusi i Vilniu gyventi vaziuoti. Bet va musu lelius beldziasi, o tuomet bent jau metus teks gyventi is vyro atlyginimo. Lietuvoje aisku as buciau buvusi ta, kuri daugiau uzdirba.
O grizti ar ne grizti, reikia paciam apsispresti. Kodel ne? Ir kada, jei ne dabar. Kol jauna, gali dar tai daryti. Jei neptiks ir bus galimybe, isvaziuosi atgal.

daug ka reishkia visdelto gimines. jeigu tu palikai daug artimu zmoniu lietuvoje, -tai todel ir norisi cia grizti. dar labai priklauso nuo darbo kuri dirbate, vaikai irgi daug ka reishkia, nes jeigu prades ten mokytis, -tai kaip ir negerai butu pirmyn atgal vezioti. todel manau ir nori apsispresti. o lietuvoje jeigu turi darbo staza, moki kalba ir ishmanai gerai savo specialybe -darba rasi. jeigu ne -deja cia nera ko vaziuoti, nes reikia tureti pazystamu kurie duotu darbo be specialybes. bet jeigu tik del pinigu, -tai manau lietuvoje, bent dabar tikrai daugiau nemoka negu uzsienyje
tiesa pasakius ash labai nusivylusi musu ta lietuvele blembacki nors paskola duotu normalia, o ne po pora tukstanciu taip norisi nusipirkti ka nors i prieki ir spyga atlyginimai mazi, o bankuose reikalauja didelio atlyginimo, kad gauti paskola

o del mashinu cia rashe kazkas, -tai manau ne vagime problema cia slypi, o duobetuose keliuose kuriais gaila gadinti nauja mashina nuo vagystes gali apsidrausti ir atgausi beveik visa suma o vat del keliu, -tai nespesi pasidziuagti nauju automobiliu ir teks pradeti kishti pinigelius juokdariai taiso matai jie gatves, atsiprashant she tepdami ant pavirshiaus

o ka shneketi apie kuro kainas.....

sory, bet cia tik pradzia lietuvishku prolemu, gal pradziai uzteks

Kad Lietuvoje galima uzdirbti daugiau nei uzsienyje, tai yra teisybe! Ne kiekvienas taip gali, bet... Turiu konkreciu pavyzdziu. Todel nereikia peikti tos Lietuveles.
O ar gristi, ar negristi, yra kiekvieno asmeninis reikalas. Kazkodel daugumai lietuvaiciu atrodo, kad uzsienyje rojus. Tas zodis uzsienis jimes kazkoks magiskas. O Lietuvoje bent jau mano draugai gyvena ne ka prasciau nei mes cia Vokietijoje. Atostogauja ten , kur ir mes, apsirenge ir pavalge ne prasciau nei mes, nusipirke butus ar namus, kurie yra tikrai liuks! Todel manau, kad daug kas priklauso nuo issilavinimo ir turimo darbo. Lygiai taip pat, kaip ir uzsienyje!
Del nauju masinu. Ir cia ne visi su naujomis masinomis vazineja...

Kitu patarimai nieko čia nepadės. Reikia patiems pasverti visus už ir prieš, pagalvoti, kokie yra gyvenimo prioritetai, vertybės, tikslai.
Aš pradėjau 'keliauti' po pasaulį nuo 15 metų - dėl mokslų, studijų, hobbio, ar šiaip atostogauti. Kiekvieną išvažiavimą imu į širdį kaip vertingą išgyvenimą, bet nėra nieko mieliau, kaip grįžti į Lietuvą. Kai vyras gavo pasiūlymą dirbi JAV vėl nudžiugau - turėsim galimybę pagyventi kitoj kultūroj, tarp kitokių žmonių, ir grįšim. Kai kas juokėsi: pala pala, praeis metai kiti, nebenorėsi grįžt. Va jau treti baiginėjasi, o noras grįžti tik stiprėja. Man reikia savų žmonių šalia, neužtenka tik grįžti aplankyti mėnesiukui kartą ar du metuose. Noriu, kad mano vaikai augtų netoli senelių (abiejų pusių, o taip pat ir mano naudai .
Taip užsienyje lengviau pinigėliai kraunasi, bet ir Lietuvoj neskurdom. Svarbiausia norėjosi užsirbti savam būstui, kad niekam neliktum skolingas. O visa kita galima užsigyventi palaipsniui. Tai jau detalės
Sėkmės sprendimuose!