tikrai nuostabūs žodžiai. Atrodo, jog rašęs tą išgyveno.
man užstrigo : aš-visaton, tu-iš visatos-
begalybės prasmė.
Juk kai pagalvoji, iš tikrųjų - mes žemėje, o mūsų vaikeliai ten danguje. Ir susikirtę keliai, vėl išsiskyrė trumpam. Ai merginos nepasiduokim ir laikykimės.
Kada nors bus gerai.
Nertuke, nepergyvenk ir planuok kitą vaikelį. Mano mažučio priežastis taip pat neaiški- sakė, kad gal dėl to, kad apsivijo virkštelė, kad kažkokia infekcija užpuolė. Kai paklausiau, kaip apsisaugoti kitam kartui ir kaip planuoti kitą vaikelį. Man atsakė, jog niekada neapsisaugosi ir planuoti turi taip kaip ir aną kartą. Niekada nepavyks užkirsti kelio tam, kas lemta. Mano iki paskutinės minutės tyrimai buvo geri, o vaikelis vis tiek mirė. Matyt, jog be tikėjimo, jog viskas bus geriau, daugiau jokios apsaugos nėra.
QUOTE(nefisa @ 2006 10 11, 16:28)
Matyt, jog be tikėjimo, jog viskas bus geriau, daugiau jokios apsaugos nėra.
QUOTE(nefisa @ 2006 10 11, 16:28)
Matyt, jog be tikėjimo, jog viskas bus geriau, daugiau jokios apsaugos nėra.
Pritariu. Matyt, visos mes bent šiek tiek bijom, bet... vistiek norim.
Įdomu ar labai daug tarp mūsų yra MAMYČIŲ, kurių vaikelio mirties priežastis aiški...
Mums genetikai pasakė, kad viskas gerai ir nežinom kas čia galėjo atsitikti...
O vaikelį pradėt planuot galim tik po 2 m., tai dar liko 1,5 m. ...
Bet aš nežinau ar aš dar galėčiau, man atrodo, kad turime 1 Vaikutį, patį mylimiausią, patį geriausią, nesvarbu, kad jis ne su mumis
Mes net su vyru nešnekam apie kitą vaikelį...
Mums genetikai pasakė, kad viskas gerai ir nežinom kas čia galėjo atsitikti...
O vaikelį pradėt planuot galim tik po 2 m., tai dar liko 1,5 m. ...
Bet aš nežinau ar aš dar galėčiau, man atrodo, kad turime 1 Vaikutį, patį mylimiausią, patį geriausią, nesvarbu, kad jis ne su mumis
Mes net su vyru nešnekam apie kitą vaikelį...
QUOTE(alde @ 2006 10 12, 20:21)
O kodėl tiek ilgai reikia laukti?
QUOTE(alde @ 2006 10 12, 20:21)
Įdomu ar labai daug tarp mūsų yra MAMYČIŲ, kurių vaikelio mirties priežastis aiški...
Mums genetikai pasakė, kad viskas gerai ir nežinom kas čia galėjo atsitikti...
O vaikelį pradėt planuot galim tik po 2 m., tai dar liko 1,5 m. ...
Bet aš nežinau ar aš dar galėčiau, man atrodo, kad turime 1 Vaikutį, patį mylimiausią, patį geriausią, nesvarbu, kad jis ne su mumis
Mes net su vyru nešnekam apie kitą vaikelį...
Mums genetikai pasakė, kad viskas gerai ir nežinom kas čia galėjo atsitikti...
O vaikelį pradėt planuot galim tik po 2 m., tai dar liko 1,5 m. ...
Bet aš nežinau ar aš dar galėčiau, man atrodo, kad turime 1 Vaikutį, patį mylimiausią, patį geriausią, nesvarbu, kad jis ne su mumis
Mes net su vyru nešnekam apie kitą vaikelį...
Jis visada ir išliks jūsų mylimiausiu vaikučiu, bet tikrai nereikia nuleisti rankų. Mes amžinai mylėsim savo angeliukus, bet tos meilės tikrai užteks ir kitam stebukliukui. Aš pradžioj irgi galvojau ar sugebėsiu mylėti kitą vaikiuką ir tai įmanoma, juk mūsų širdys didelės, nors ir sudaužytos, bet vis dar sugebančios mylėti.
QUOTE(BusGerai @ 2006 10 12, 22:05)
Dėl man kilusių komplikacijų cezario metu ir pooperaciniu periodu
"Susapnuoki mane...
Bent kartelį mane susapnuoki...
Šiltą vasaros naktį beganančią tavo akis...
Kol per žydinčią erdvę gilyn lakštingalos suokia...
Kol spalvas pasiglemžia rami juodaskarė naktis...
Susapnuoki mane...
Nepažintu dar širdžiai žvaigždynu
Aš brendu aklomis akimis į beribį tave...
Per galaktikų šaltį, per tuštumą... jau amžinybę...
Tik tai tu...
atsimerk širdimi,
Susapnuoki mane... "
(Glesum)
Bent kartelį mane susapnuoki...
Šiltą vasaros naktį beganančią tavo akis...
Kol per žydinčią erdvę gilyn lakštingalos suokia...
Kol spalvas pasiglemžia rami juodaskarė naktis...
Susapnuoki mane...
Nepažintu dar širdžiai žvaigždynu
Aš brendu aklomis akimis į beribį tave...
Per galaktikų šaltį, per tuštumą... jau amžinybę...
Tik tai tu...
atsimerk širdimi,
Susapnuoki mane... "
(Glesum)
"...Kada sparnas palūžta,
kai jėgų nebelieka,
kai tamsu sielos gūžtoj,
gal nereikia man nieko,
vien tik žodžio balzamo,
šypsnio spindulio šilto,
širdžiai artimo mano,
vien tik To, kas pabūtų šalia,
mano sparnui užgyti padėtų
ir vaivorykštės tiltu viltin palydėtų..."
(R.Adomaitytė-Chabarina)
kai jėgų nebelieka,
kai tamsu sielos gūžtoj,
gal nereikia man nieko,
vien tik žodžio balzamo,
šypsnio spindulio šilto,
širdžiai artimo mano,
vien tik To, kas pabūtų šalia,
mano sparnui užgyti padėtų
ir vaivorykštės tiltu viltin palydėtų..."
(R.Adomaitytė-Chabarina)
Eilės už širdies gelmių griebiančios
kai pagalvoju,jau siuo metu turejau tureti savo mazyte ant ranku,namai turejo buti pilni zaislu,vaikisku rubeliu ir visokiu kitokiu daikteliu, ir...kudykelio balso...:)kaip butu gera...kazin koks tai jausmas?
turbut dabar man dar sunkiau nei pradzioje,nei tada,kai suzinojau baisia naujiena...dabar as suvokiu slykscia realybe,tik dabar, kai turiu supti savo dukryte ant ranku...o is tikruju vaziuoju pas ja ant kapelio.iki siol turbut atsisakiau viska suprasti ir gyvenau isbraukusi visa ta tarpsni is savo gyvenimo...gyvenau lyg niekada nebuciau nesiojusi tos mazos gyvybes savyje...bet dabar jau suprantu...
turbut dabar man dar sunkiau nei pradzioje,nei tada,kai suzinojau baisia naujiena...dabar as suvokiu slykscia realybe,tik dabar, kai turiu supti savo dukryte ant ranku...o is tikruju vaziuoju pas ja ant kapelio.iki siol turbut atsisakiau viska suprasti ir gyvenau isbraukusi visa ta tarpsni is savo gyvenimo...gyvenau lyg niekada nebuciau nesiojusi tos mazos gyvybes savyje...bet dabar jau suprantu...
