Kūdikėlio mirtis. Kaip išgyventi?

#277
QUOTE(BusGerai @ 2006 10 10, 09:58)
Labutis Nefisa, matau kad esi prisijungusi. Labai nudžiugau, kad gydytojai tau leido jau lauktis kito vaikelio. Sutapatinau, kad pagal laika ir aš jau galėčiau, nors iš pradžių patarė gyd. palaukti dar pusmetį. Gal jau kur nors rašei, bet dar kartą paklausiu, o kodėl vaikutis gimė anksčiau? Kadangi mūsų tokios panašios istorijos dėl to ir klausiu.


Man gydytojas, daręs operaciją sakė, jog reiktų palaukti pusmetį. Tačiau mano daktarė pasakė, jog nereikia laukti, reikia bandyti pastoti.
Mano mažiukui buvo apsisukusi virkštelė aplink kakliuko, sutriko kraujotaka, buvo mažai vandenų. Daktarai sakė, jog atsirado kažkokia infekcija. Nežinau kas atsitiko ir kodėl. Daktarai nesako irgi vienos priežasties.
Man Cezaris buvo darytas prieš du mėnesius. Tai va ir žinok kuo tikėti. Labai noriu savo daktare tikėti ir manau, kad taip ir darysiu. Juk nebus taip, jog paspaudi mygtuką ir jau laukiesi g.gif manau, kažkiek laiko praeis. Bet mes jau nesisaugom. O ką tu galvoji BusGerai?
Atsakyti
#278
QUOTE(nefisa @ 2006 10 10, 11:02)
Man gydytojas, daręs operaciją sakė, jog reiktų palaukti pusmetį. Tačiau mano daktarė pasakė, jog nereikia laukti, reikia bandyti pastoti.

Man Cezaris buvo darytas prieš du mėnesius. Tai va ir žinok kuo tikėti. Labai noriu savo daktare tikėti ir manau, kad taip ir darysiu. Juk nebus taip, jog paspaudi mygtuką ir jau laukiesi g.gif  manau, kažkiek laiko praeis. Bet mes jau nesisaugom.


Aš tai išlaukiau tą pusmetį, nors gydytojas leido ir anksčiau planuoti, bet kažkaip pabijojau skubėti, gal dar ir morališkai nebuvau pasiruošusi. O dar ir tyrimus kol visokius pasidariau, tai pralėkė tas laikas, net ir nepajutau. Kadangi pirmą kartą pavyko pastoti tik po metų, tai ir dabar buvau nusiteikusi, kad iš karto nepavyks, ir ką gi, užkibo per pirmą mėnesį, taigi niekada negali žinoti.
Atsakyti
#279
QUOTE(nefisa @ 2006 10 10, 11:02)
Man gydytojas, daręs operaciją sakė, jog reiktų palaukti pusmetį. Tačiau mano daktarė pasakė, jog nereikia laukti, reikia bandyti pastoti.
Mano mažiukui buvo apsisukusi virkštelė aplink kakliuko, sutriko kraujotaka, buvo mažai vandenų. Daktarai sakė, jog atsirado kažkokia infekcija. Nežinau kas atsitiko ir kodėl. Daktarai nesako irgi vienos priežasties.
Man Cezaris buvo darytas prieš du mėnesius. Tai va ir žinok kuo tikėti. Labai noriu savo daktare tikėti ir manau, kad taip ir darysiu. Juk nebus taip, jog paspaudi mygtuką ir jau laukiesi g.gif  manau, kažkiek laiko praeis. Bet mes jau nesisaugom. O ką tu galvoji BusGerai?

Aš kažkaip dar bijau, jaučiu, kad nesu pasirengusi, o dar gydytoja patarė pusmetį palaukti. (mums ryt sueina 3 mėn., kai gimė mažylis). Tik vyras jau skubina, labai nori greičiau. Tuo labiau, kad jam nusimato pusmetis misija į Afganistaną, tai nori iki to laiko suspėti. Bet aš dar vis delsiu ir saugomės. Kažkaip vis pagalvoju, kad reikia palaukti nors Naujų metų, nes šie metai mums labai nesėkmingi, galgi su kitais ateis daugiau laimės? g.gif Mano ginekologė įtarė gimdos kaklelio nepakankamumą ir sakė, kad gali būti didesnė rizika išnešioti kitą vaikutį, dėl to aš noriu dar sustiprėti tiek fiziškai, tiek morališkai.
Papildyta:
QUOTE(beana @ 2006 10 10, 11:11)
Aš tai išlaukiau tą pusmetį, nors gydytojas leido ir anksčiau planuoti, bet kažkaip pabijojau skubėti, gal dar ir morališkai nebuvau pasiruošusi. O dar ir tyrimus kol visokius pasidariau, tai pralėkė tas laikas, net ir nepajutau. Kadangi pirmą kartą pavyko pastoti tik po metų, tai ir dabar buvau nusiteikusi, kad iš karto nepavyks, ir ką gi, užkibo per pirmą mėnesį, taigi niekada negali žinoti.

Šaunu kad jums taip greitai pasisekė.
Aš irgi galvoju pasidaryt visus tyrimus, susitaisyt dantis, sveikai pasimaitint, numest svorio ir tada bandyt.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BusGerai: 10 spalio 2006 - 10:29
#280
QUOTE(BusGerai @ 2006 10 10, 11:24)
Aš kažkaip dar bijau, jaučiu, kad nesu pasirengusi, o dar gydytoja patarė pusmetį palaukti. (mums ryt sueina 3 mėn., kai gimė mažylis). Tik vyras jau skubina, labai nori greičiau. Tuo labiau, kad jam nusimato pusmetis misija į Afganistaną, tai nori iki to laiko suspėti. Bet aš dar vis delsiu ir saugomės. Kažkaip vis pagalvoju, kad reikia palaukti nors Naujų metų, nes šie metai mums labai nesėkmingi, galgi su kitais ateis daugiau laimės? g.gif Mano ginekologė įtarė gimdos kaklelio nepakankamumą ir sakė, kad gali būti didesnė rizika išnešioti kitą vaikutį, dėl to aš noriu dar sustiprėti tiek fiziškai, tiek morališkai.
Papildyta:

Šaunu kad jums taip greitai pasisekė.
Aš irgi galvoju pasidaryt visus tyrimus, susitaisyt dantis, sveikai pasimaitint, numest svorio ir tada bandyt.


Aš irgi norėčiau svorį numesti ir sveikai pasimaitinti ir pasiruošti kitam vaikeliui. Bet nežinau kodėl, nebenoriu ir negaliu laukti. Gal todėl, jog dirbu trijų besilaukiančių apsuptyje ir tas gniuždo
Atsakyti
#281
QUOTE(nefisa @ 2006 10 10, 11:41)
Aš irgi norėčiau svorį numesti ir sveikai pasimaitinti ir pasiruošti kitam vaikeliui. Bet nežinau kodėl, nebenoriu ir negaliu laukti. Gal todėl, jog dirbu trijų besilaukiančių apsuptyje ir tas gniuždo

Mes net ir mąstome visos vienodai: aš penktadienį užsirašiau jau į sporto klubą (nors nuo durų labai norėjosi pabėgti...), o šiandien pirmąkart eisiu mankštintis. Mat pati neturiu pakankamai valios: po ilgalaikio ligoninės maisto labai norisi skaniai pavalgyti... blush2.gif Tikiuosi, neišsigąsiu ir nepabėgsiu.
Dar ir į buhalterių kursus užsirašiau nuo pirmadienio: kai baigsiu, turėsiu didesnę tikimybę susirasti darbo, o tada bus mažiau liūdnų minčių bent jau darbo metu. Gal tai padės atsigauti greičiau?
Atsakyti
#282
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 10 10, 12:03)
Mes net ir mąstome visos vienodai: aš penktadienį užsirašiau jau į sporto klubą (nors nuo durų labai norėjosi pabėgti...), o šiandien pirmąkart eisiu mankštintis. Mat pati neturiu pakankamai valios: po ilgalaikio ligoninės maisto labai norisi skaniai pavalgyti...  blush2.gif  Tikiuosi, neišsigąsiu ir nepabėgsiu.
Dar ir į buhalterių kursus užsirašiau nuo pirmadienio: kai baigsiu, turėsiu didesnę tikimybę susirasti darbo, o tada bus mažiau liūdnų minčių bent jau darbo metu. Gal tai padės atsigauti greičiau?


Aš labai laukiau sugrįžimo į darbą, nes po Cezario buvau namie du mėnesius. O grįžusi nejaučiu palengvėjimo, nes pakeičiau darbo specifiką ir dar besilaukiančios kolegės aplink. Kažkaip muša norą dirbti. Atrodo užsidaryčiau ir sedėčiau kur nors, kur nebūtų jokių žmonių. nežinau, gal tai viena iš gedėjimo stadijų. atrodo, jei pastočiau, vėl viskas nušvistų kitom spalvom ir būtų dėl ko stengtis .
Gal kaltas ruduo?
iš kitos pusės, dar būdama jaučiau, kad jei negrįšiu į darbą, tai nubuksiu galutinai. Manau, Rugiaveidė kažkokia veikla tikrai prasklaido liūdnas mintis
Atsakyti
#283
QUOTE(nefisa @ 2006 10 10, 16:21)
Aš labai laukiau sugrįžimo į darbą, nes po Cezario buvau namie du mėnesius. O grįžusi nejaučiu palengvėjimo, nes pakeičiau darbo specifiką ir dar besilaukiančios kolegės aplink. Kažkaip muša norą dirbti. Atrodo užsidaryčiau ir sedėčiau kur nors, kur nebūtų jokių žmonių. nežinau, gal tai viena iš gedėjimo stadijų. atrodo, jei pastočiau, vėl viskas nušvistų kitom spalvom ir būtų dėl ko stengtis .
Gal kaltas ruduo?
iš kitos pusės, dar būdama jaučiau, kad jei negrįšiu į darbą, tai nubuksiu galutinai. Manau, Rugiaveidė kažkokia veikla tikrai prasklaido liūdnas mintis


Aš ir galvojau, kad grįžus į darbą greičiau pasimirš viskas, bet priešingai... Įmonė pas mus didelė, tai vos ne kasdien paklausia su kuo mažiukas namie, kad taip anksti į darbą grįžau... taip ir norisi visiems masiškai meilus išsiuntinėti ir viską paaiškinti, nes koridoriuje sutikus nepradėsi visiems istorijų pasakoti... O ir nuovargis savo daro, leki leki... namie apkuista, prasideda priekaištai namiškiams "o ką jūs veikėt kol aš namie nebuvau..." gi kol sėdėjau namie jiems niekuo nereikėjo rūpintis...
Buvo tokia depresija užėjus, kad galvojau iš viso darbą mesti, bet pagalvojau, kad gal apsiprasiu, gal tik pradžia tokia (dar nepilnas mėnuo kaip dirbu)...
Atsakyti
#284
O namie ne tik kad atbukti gali, dar pastoviai liūdnos mintys lenda... verysad.gif Kai susirasiu darbą, niekas nieko neklausinės: tai bus kitas darbas, kur niekas nieko nežinos...
Atsakyti
#285
o mes isvis su vyru galvojom galvojom ir sugalvojom kad reikia vaziuoti i anglija bandyti pradeti ten gyvenima is naujo.gal veliau ir apie kita vaikeli minciu atsiras...lietuva per maza ir visada atsiras zmoniu kurie primins apie sia nelaime...o man dabar atejo toks periodas kada nebenoriu apie tai kalbeti ir prisiminti.zinoma,visada viskas man galvoje ir taip bus visa laika,bet su kitais vengiu apie tai kalbeti.pavargau galvoti, isvedzioti, ieskoti kaltu ir kazka kaltinti.lauktis kito vaikelio dar negaliu.per didele baume.o kiek zinau is daktaru po gimdymo labai lengva pastoti vel:)praktiskai is pirmo kato gaunasi kone visiems:)nezinau ar tai gerai, ar blogai...
sekmes visoms ir ypac besilaukiancioms mazyliu... 4u.gif
aciu uz neikainuojama pagalba.dar susirasysim:)
Atsakyti
#286
QUOTE(Melinda @ 2006 10 10, 20:51)
o mes isvis su vyru galvojom galvojom ir sugalvojom kad reikia vaziuoti i anglija bandyti pradeti ten gyvenima is naujo.gal veliau ir apie kita vaikeli minciu atsiras...lietuva per maza ir visada atsiras zmoniu kurie primins apie sia nelaime...o man dabar atejo toks periodas kada nebenoriu apie tai kalbeti ir prisiminti.zinoma,visada viskas man galvoje ir taip bus visa laika,bet su kitais vengiu apie tai kalbeti.pavargau galvoti, isvedzioti, ieskoti kaltu ir kazka kaltinti.lauktis kito vaikelio dar negaliu.per didele baume.o kiek zinau is daktaru po gimdymo labai lengva pastoti vel:)praktiskai is pirmo kato gaunasi kone visiems:)nezinau ar tai gerai, ar blogai...
sekmes visoms ir ypac besilaukiancioms mazyliu... 4u.gif
aciu uz neikainuojama pagalba.dar susirasysim:)



Toks jausmas, kad savo mintis skaitau, tik tiek, kad išlėkti iš Lietuvos tai aš neplanuoju.....Bet kalbėti, pykti, kaltinti aš jau taip pavargau.... Baisiai tikriausiai skamba, bet teisingai yra pasakyta, kad reikia gyventi ateitimi ir nesistengti pakeisti to, ko jau nebegalėsi pakeisti...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vilda: 11 spalio 2006 - 07:11
#287
zinau kad as cia ne prie ko,bet kartais paskaitau,labai greit susigraudinu ir dingstu is cia...mano mama pries daug metu(pries mane)irgi neteko kudikio,7men nestumas buvo,bet vis dar prisimena verysad.gif anais laikais niekas kunelio neatiduodavo,todel liko tik prisiminimas...
o as auginu vaikeli su visiska negalia,kai buna blogai,galvoju kodel dievulis nepasieme jos mazytes,kodel ji turi matyti sveikus vaikus ir nieko negaleti...o kai apsiraminu,apsikabinu ja ir galvoju kad dabar,po 9 metu su ja nemokeciau gyvent be jos,be jos priepoliu,be jos isterisko klyksmo,be sauskelniu,be trinto maisto,be viso to...zinau kad as esu jos kojytes,jos rankytes,kad mes turim viena bendra gyvenima,ji yra dalis manes,o as dalis jos...
atsiprasau kad ilindau cia pas jus,bet tikrai,is visos sirdies noriu jums palinketi sekmes,graziu kudikeliu,juk negali buti visada viskas blogai...
Atsakyti
#288
QUOTE(<Kiss> @ 2006 10 11, 08:49)
zinau kad as cia ne prie ko,bet kartais paskaitau,labai greit susigraudinu ir dingstu is cia...mano mama pries daug metu(pries mane)irgi neteko kudikio,7men nestumas buvo,bet vis dar prisimena verysad.gif anais laikais niekas kunelio neatiduodavo,todel liko tik prisiminimas...
o as auginu vaikeli su visiska negalia,kai buna blogai,galvoju kodel dievulis nepasieme jos  mazytes,kodel ji turi matyti sveikus vaikus ir nieko negaleti...o kai apsiraminu,apsikabinu ja ir galvoju kad dabar,po 9 metu su ja nemokeciau gyvent be jos,be jos priepoliu,be jos isterisko klyksmo,be sauskelniu,be trinto maisto,be viso to...zinau kad as esu jos kojytes,jos rankytes,kad mes turim viena bendra gyvenima,ji yra dalis manes,o as dalis jos...
atsiprasau kad ilindau cia pas jus,bet tikrai,is visos sirdies noriu jums palinketi sekmes,graziu kudikeliu,juk negali buti visada viskas blogai...

neatsiprašinėk.... tu ne mažiau už bet kurią iš mūsų verta paguodos....
kai gimė mano mažylis ir iš karto tapo aišku, kad perspektyvos liūdnos, pati save nuteikinėjau, kad jei jau gavau kryžių, tai ir nešiu. Man jį teko nešti tik tris savaites, o tu neši iki šiol... ir puikiai suprantu tą retkarčiais aplankančią neviltį... tu turbūt pagalvoji, kad gal visai kitaip gyvenčiau, jei tuomet Dievulis ją būtų paėmęs, o mes pasvarstom kaip tas gyvenimas būtų susiklostęs, jei būtų neatėmęs....
Atsakyti