QUOTE(alde @ 2006 11 13, 10:30)
Aš įeinu į tema beveik kiekvieną dieną, tik labai nesirašo

Beana, tikrai labai gražiai sutvarkytas kapelis
Eina mėnesiai ir eina... Atrodo gyvenimas turėtų eiti į priekį (aišku jis ir eina), bet kažkaip viskas mane traukia atgal, kiekvieną dieną vėl išnaujo ir išnaujo išlenda visi prisiminimai... Jau 7.5 mėn. kai me tik dviese... Galvojom kaip tėvėlis su Mažiuku kabink žvaigždutę ant naujametinės eglės viršūnės... O dabar net nežinau ar aš ją puošiu...
kazkuri jau rasete kad taip bus ir butent taip yra:kiekviena diena pagalvoju apie savo dukryte, kad turetu dabar buti prie manes...taip ir skaiciuoji...va siandien jai jau butu menuo, o siandien du...ir taip toliau.o kaledu siais metais nebus pas mus...gal kada nors sugris tos sventes nuotaikos ir gal kada lauksim ju.o dabar net pagalvoti baisu kaip as ju nenoriu.rodos imtum ir pramiegotum...
Papildyta:
QUOTE(beana @ 2006 11 13, 13:24)
Apie Kalėdas ir man sunku galvoti. Norėčiau užsikrėsti šventinėmis nuotaikomis, bet negaliu, juolab, kad ir laidojom savo dukrytę dieną prieš Kūčias. Gal kada ir sugrįš tos šventinės nuotaikos, bet tikrai ne šiemet.
Kapelis, tai yra mūsų reikalas ir mes padarom taip, kaip širdelė nori, o jei kažkam ir nepatinka, tai manęs visiškai nejaudina. Nieko neklausiau, dariau taip kaip man patiko, nors buvo, kas ir priekaištavo, kam toks brangus, galima ir paprasčiau. Bet aš taip norėjau, o galų gale, juk pinigai tai tik mano asmeninis reikalas. O kokį vardą duosim, jau žinojom, dar gerokai prieš gimstant dukrytei. Taigi, po kelių dienų ir gimimo liudijimą pasiėmėm, juk it tikėjau, kad viskas bus gerai, net galvoti sau neleidau, kad jos neteksime.
Lyg ir normaliai sveikatėlė. Tik kad labai jau greitai pavargstu, visai tinginiukė pasidariusi, ne taip kaip su pirmu nėštumu galėjau kalnus nuversti. O ir psichologiškai labai sunkus nėštumas, nes panikuoju vos ne dėl kiekvienos smulkmenos. Labai bijau, kad tik viskas būtų gerai. Taip ir norisi prasukti laiką, kad pagaliau ateitų tas gimdymas ir galėčiau priglausti savo stebukliuką prie savęs. O tu negalvoji dar apie kitą leliuką?
taip,juk jusu mergyte gime laiku. mes buvome isrinke kelis vardus ir butumem apsisprende koki duosim pamate mergytes veideli...bet tevai parinko pagal kalendoriu.sako negalima tokiems kudykeliams duoti vardo koki butumem dave gyvam vaikeliui.is pradziu pykau, bet po to pagalvojau kad gal taip ir geriau.gal kada turesime mergyte ir galesim pavadinti tuo varduku koki buvom sugalvoje.gal taip dalelyte pirmosios dukrytes gyvens...o gal cia tik svaiciojimai...
manau tavo padetis pateisinama.gali sau leisti visa nestuma pratinginiauti:)juk reikia ramybes,graziu dalyku ir svarbiausia teigiamu emociju,jokiu nervu.rasau ir pati netikiu kad tai imanoma:)juk puikiai isivaizduoju kaip turetum jaustis.man paciai kartais atrodo kad as vis dar nescia ir tada persmelkia tokia baime kad nemoku apsakyt. teoriskai jau galiu galvoti apie sekanti nestuma,bet praktiskai dar gal nebandysim igyvendinti:)labai baisu.as net pagalvoti apie tai nenoriu.as isvis esu tokia panikuotoja o tokiu atveju bijau kad del mano busenos nukentetu vaikelis.gal dar metelius palauksim.o po to kaip dievas duos.reikia pinigeliu uzdirbti vaikuciui nes ta dekreta jau visa isleidome.o dar kaip tycia niekur darbo negaliu rasti.o man taip jo reikia nes tas sedejimas namie mane visai is proto isvarys.nuo vasario menesio nieko neveikiu tik sedziu namie.galit isivaizduot kaip mane tai uzkniso...o gal giliai pasamoneje as tik ieškau preteksto kad negalvoti apie kita nestuma ir prisigalvoju visokiu atveju kodėl negaliu dabar pastoti, nes baime begaline...
o tu dirbi?kelintas nestumo menuo pas jus dabar?