QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 21:55)
vaje kaip ilgai nebuvau cia uzsukus...ir jus kazkaip pasyviai raset...turbut skausmai atlego, isisukom visos i gyvenimo rutina. labai dziaugiuosi ir sveikinu beana su mazyles gimimu (nors kokia jau cia mazyle

ir tave BusGerai kad isdrisai...tikiu ir linkiu kad viskas butu pagal tavo slapyvardi:)
na o as susiradau darba kuriam atiduodu visa save, daug perspektyvu, ir svarbiausia man jis patinka...kazkaip mazai laiko lika kazkam kitam, gal del to ir tas skausmas ir visi prisiminimai nusistume i antra plana. be to jau viskas issneketa, isverkta, isgalvota, iskaltinta...jau puse metu gydausi nuo depresijos.tikrai man tie vaistai padejo vel pradeti po truputi gyventi, iseiti i zmones.paskutini karta verkiau pries puse metu...antidepresantas duoda abejingumo jausma, todel is pradziu buvo sunku kai nuvaziavus ant kapu apimdavo jausmas kad cia ne mano kapelis, kad nieko nebuvo ivyke...bet po to po truputi viskas mintyse stojo i savo vietas.supratau kad man taip ivyko ir del to nereikia kazko apkaltinti kad butu lengviau.reikia gyventi su tuo...ir as dabar gyvenu.pradejau...tik kazkodel labai nenoriu su niekuo apie tai kalbeti ir labai nepatogiai pasijauciu jei kas man esant pradeda pasakoti apie nescias moteris. pusbrolio drauge laukiasi ir kai pamatau jos pilvuka norisi lekti kuo toliau...
labai noreciau pasigirti kad vel laukiuosi, bet...dabartinis mano darbas, kuri labai sunkiai gavau, reikalauja daug jegu ir bent jau kad iseiti i dekreta, reiktu pradirbt metus.as dirbu tik antras menuo...visi mane gazdina kad po tiek laiko as dar labiau bijosiu pastoti, bet siuo metu negaliu.
praeita menesi dariau pertrauka nuo kontraceptiku, lyg ir saugojomes, bet mano dienos kazkaip nesiruosia ateiti ir as labai bijau...si karta buvom prisizadeje sau kad viska planuosim, ir as dar nesijauciu taip tvirtai...na nezinau, gal be reikalo panikuoju.zinau, nusipirkciau nestumo testa ir viskas butu baigta, bet...negaliu...nedristu...
na va pasipasakojau bent jums nes kazkam kitam bijau ir sakyti, kad nepasklistu koks gandas
Papildyta:
QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 21:55)
vaje kaip ilgai nebuvau cia uzsukus...ir jus kazkaip pasyviai raset...turbut skausmai atlego, isisukom visos i gyvenimo rutina. labai dziaugiuosi ir sveikinu beana su mazyles gimimu (nors kokia jau cia mazyle

ir tave BusGerai kad isdrisai...tikiu ir linkiu kad viskas butu pagal tavo slapyvardi:)
na o as susiradau darba kuriam atiduodu visa save, daug perspektyvu, ir svarbiausia man jis patinka...kazkaip mazai laiko lika kazkam kitam, gal del to ir tas skausmas ir visi prisiminimai nusistume i antra plana. be to jau viskas issneketa, isverkta, isgalvota, iskaltinta...jau puse metu gydausi nuo depresijos.tikrai man tie vaistai padejo vel pradeti po truputi gyventi, iseiti i zmones.paskutini karta verkiau pries puse metu...antidepresantas duoda abejingumo jausma, todel is pradziu buvo sunku kai nuvaziavus ant kapu apimdavo jausmas kad cia ne mano kapelis, kad nieko nebuvo ivyke...bet po to po truputi viskas mintyse stojo i savo vietas.supratau kad man taip ivyko ir del to nereikia kazko apkaltinti kad butu lengviau.reikia gyventi su tuo...ir as dabar gyvenu.pradejau...tik kazkodel labai nenoriu su niekuo apie tai kalbeti ir labai nepatogiai pasijauciu jei kas man esant pradeda pasakoti apie nescias moteris. pusbrolio drauge laukiasi ir kai pamatau jos pilvuka norisi lekti kuo toliau...
labai noreciau pasigirti kad vel laukiuosi, bet...dabartinis mano darbas, kuri labai sunkiai gavau, reikalauja daug jegu ir bent jau kad iseiti i dekreta, reiktu pradirbt metus.as dirbu tik antras menuo...visi mane gazdina kad po tiek laiko as dar labiau bijosiu pastoti, bet siuo metu negaliu.
praeita menesi dariau pertrauka nuo kontraceptiku, lyg ir saugojomes, bet mano dienos kazkaip nesiruosia ateiti ir as labai bijau...si karta buvom prisizadeje sau kad viska planuosim, ir as dar nesijauciu taip tvirtai...na nezinau, gal be reikalo panikuoju.zinau, nusipirkciau nestumo testa ir viskas butu baigta, bet...negaliu...nedristu...
na va pasipasakojau bent jums nes kazkam kitam bijau ir sakyti, kad nepasklistu koks gandas
Nebijok nieko. Jeigu tokia Dievo valia- eik pirmyn drąsiai pakėlusi galvą. Juk jeigu laukiesi, nieko kito neturi būti svarbiau. O svarbiausia būk rami ir tikėk, kad viskas bus gerai.