Įkraunama...
Įkraunama...

Kūdikėlio mirtis. Kaip išgyventi?

QUOTE(BusGerai @ 2007 06 08, 23:34)
Kurį laiką bendravau šioje temelėje, taigi noriu pasidžiaugti - aš vėl laukiuosi!
Labai tikiuosi, kad šįkart tikrai viskas bus gerai.


Kaip smagu kad vis daugiau mamyčių vėl laukiasi nestuke.gif Labai labai džiaugiuosiu už jus. Juk turi nusišypsoti laimė ir nuskriaustoms mamytėms. Sėkmės auginant pilvelį 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(BusGerai @ 2007 06 08, 23:34)
Kurį laiką bendravau šioje temelėje, taigi noriu pasidžiaugti - aš vėl laukiuosi!
Labai tikiuosi, kad šįkart tikrai viskas bus gerai.

Labai labai už jus džiaugiuosi thumbup.gif
Dideliausios sėkmės 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(BusGerai @ 2007 06 08, 22:34)
Kurį laiką bendravau šioje temelėje, taigi noriu pasidžiaugti - aš vėl laukiuosi!
Labai tikiuosi, kad šįkart tikrai viskas bus gerai.


Labai labai laukiam gerų žinių, ypač šiame skyrelyje 4u.gif
visa širdimi esu su Jumis, gal kada prisijungsiu ir aš 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(BusGerai @ 2007 06 08, 23:34)
Kurį laiką bendravau šioje temelėje, taigi noriu pasidžiaugti - aš vėl laukiuosi!
Labai tikiuosi, kad šįkart tikrai viskas bus gerai.


Laikau už tave kumščius 4u.gif Suprantu kaip baisu, bet šįkart turi būti viskas gerai. Pamatysi nė nepajusi kaip ateis laikas, kai supsi savo stebukliuką ant rankų. Saugok save ir savo pilvuką wub.gif
Atsakyti
BusGerai,
labai už tave džiaugiuosi ir linkiu sėkmės. 4u.gif
Atsakyti
vaje kaip ilgai nebuvau cia uzsukus...ir jus kazkaip pasyviai raset...turbut skausmai atlego, isisukom visos i gyvenimo rutina. labai dziaugiuosi ir sveikinu beana su mazyles gimimu (nors kokia jau cia mazyle smile.gif ir tave BusGerai kad isdrisai...tikiu ir linkiu kad viskas butu pagal tavo slapyvardi:)
na o as susiradau darba kuriam atiduodu visa save, daug perspektyvu, ir svarbiausia man jis patinka...kazkaip mazai laiko lika kazkam kitam, gal del to ir tas skausmas ir visi prisiminimai nusistume i antra plana. be to jau viskas issneketa, isverkta, isgalvota, iskaltinta...jau puse metu gydausi nuo depresijos.tikrai man tie vaistai padejo vel pradeti po truputi gyventi, iseiti i zmones.paskutini karta verkiau pries puse metu...antidepresantas duoda abejingumo jausma, todel is pradziu buvo sunku kai nuvaziavus ant kapu apimdavo jausmas kad cia ne mano kapelis, kad nieko nebuvo ivyke...bet po to po truputi viskas mintyse stojo i savo vietas.supratau kad man taip ivyko ir del to nereikia kazko apkaltinti kad butu lengviau.reikia gyventi su tuo...ir as dabar gyvenu.pradejau...tik kazkodel labai nenoriu su niekuo apie tai kalbeti ir labai nepatogiai pasijauciu jei kas man esant pradeda pasakoti apie nescias moteris. pusbrolio drauge laukiasi ir kai pamatau jos pilvuka norisi lekti kuo toliau...
labai noreciau pasigirti kad vel laukiuosi, bet...dabartinis mano darbas, kuri labai sunkiai gavau, reikalauja daug jegu ir bent jau kad iseiti i dekreta, reiktu pradirbt metus.as dirbu tik antras menuo...visi mane gazdina kad po tiek laiko as dar labiau bijosiu pastoti, bet siuo metu negaliu.
praeita menesi dariau pertrauka nuo kontraceptiku, lyg ir saugojomes, bet mano dienos kazkaip nesiruosia ateiti ir as labai bijau...si karta buvom prisizadeje sau kad viska planuosim, ir as dar nesijauciu taip tvirtai...na nezinau, gal be reikalo panikuoju.zinau, nusipirkciau nestumo testa ir viskas butu baigta, bet...negaliu...nedristu...
na va pasipasakojau bent jums nes kazkam kitam bijau ir sakyti, kad nepasklistu koks gandas unsure.gif
Atsakyti
Bus Gerai,
ir as prisijungiu prie visu situ sveikinimu,
tikrai viskas bus gerai,kitaip ir buti negali,rasyk kaip tau sekasi,kaip tavo sveikatyte?

Alde as labai labai tikiusoiu,kad tu irgi greitai prisijungiu prie musu,as taip to laukiu....

Ir kitos mamos,lauksiu kada Jus parasysite,kad ir jus laukiates,kad ir Jus turesite leliuka...

Beana o tu kaip laikaisi?Kaip dikryte auga,jau paaugo..

Atsakyti
QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 20:55)
vaje kaip ilgai nebuvau cia uzsukus...ir jus kazkaip pasyviai raset...turbut skausmai atlego, isisukom visos i gyvenimo rutina. labai dziaugiuosi ir sveikinu beana su mazyles gimimu (nors kokia jau cia mazyle smile.gif ir tave BusGerai kad isdrisai...tikiu ir linkiu kad viskas butu pagal tavo slapyvardi:)
na o as susiradau darba kuriam atiduodu visa save, daug perspektyvu, ir svarbiausia man jis patinka...kazkaip mazai laiko lika kazkam kitam, gal del to ir tas skausmas ir visi prisiminimai nusistume i antra plana. be to jau viskas issneketa, isverkta, isgalvota, iskaltinta...jau puse metu gydausi nuo depresijos.tikrai man tie vaistai padejo vel pradeti po truputi gyventi, iseiti i zmones.paskutini karta verkiau pries puse metu...antidepresantas duoda abejingumo jausma, todel is pradziu buvo sunku kai nuvaziavus ant kapu apimdavo jausmas kad cia ne mano kapelis, kad nieko nebuvo ivyke...bet po to po truputi viskas mintyse stojo i savo vietas.supratau kad man taip ivyko ir del to nereikia kazko apkaltinti kad butu lengviau.reikia gyventi su tuo...ir as dabar gyvenu.pradejau...tik kazkodel labai nenoriu su niekuo apie tai kalbeti ir labai nepatogiai pasijauciu jei kas man esant pradeda pasakoti apie nescias moteris. pusbrolio drauge laukiasi ir kai pamatau jos pilvuka norisi lekti kuo toliau...
labai noreciau pasigirti kad vel laukiuosi, bet...dabartinis mano darbas, kuri labai sunkiai gavau, reikalauja daug jegu ir bent jau kad iseiti i dekreta, reiktu pradirbt metus.as dirbu tik antras menuo...visi mane gazdina kad po tiek laiko as dar labiau bijosiu pastoti, bet siuo metu negaliu.
praeita menesi dariau pertrauka nuo kontraceptiku, lyg ir saugojomes, bet mano dienos kazkaip nesiruosia ateiti ir as labai bijau...si karta buvom prisizadeje sau kad viska planuosim, ir as dar nesijauciu taip tvirtai...na nezinau, gal be reikalo panikuoju.zinau, nusipirkciau nestumo testa ir viskas butu baigta, bet...negaliu...nedristu...
na va pasipasakojau bent jums nes kazkam kitam bijau ir sakyti, kad nepasklistu koks gandas  unsure.gif


Džiaugiuosi, kad turi veiklą, kuri nukreipia nuo sunkių minčių. Aš ir be vaistų jaučiu kapuose tuštumą, tarsi viskas įvyko kažkam, bet ne man. Nebeliko tos traukos. Nežinau, gal taip turi būti, gal sulaukus kito stebukliuko aš pagaliau paleidau savo pirmagimę ir ji iškeliavo ten kur jai gerai.
O dėl pastojimo, tai bet kokiu atveju bus baisu, ar tu dabar ryžtumeis, ar vėliau. Ta baimė niekur nedings, kol neturėsi savo stebukliuko ant rankų. O ir tada baimė bus, kad tik vaikutis būtų sveikas ir nesirgtų.

QUOTE(kria @ 2007 06 11, 20:59)
Beana o tu kaip laikaisi?Kaip dikryte auga,jau paaugo..


Aš laikausi normaliai, aišku jaučiuosi šiek tiek pavargusi, bet šiaip esu laiminga. Dukrytė auga ir su kiekviena diena vis parodo ką nors naujo. Myliu ją be proto, tai visas mano gyvenimas ir džiaugsmas.
Atsakyti
QUOTE(BusGerai @ 2007 06 08, 23:34)
Kurį laiką bendravau šioje temelėje, taigi noriu pasidžiaugti - aš vėl laukiuosi!
Labai tikiuosi, kad šįkart tikrai viskas bus gerai.


Kaip smagu girdėti, kad vis daugiau mamyčių laukiasi ar jau susilaukė vaikelio smile.gif.
Aišku, kad viskas bus tik gerai wub.gif
Atsakyti
QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 20:55)
vaje kaip ilgai nebuvau cia uzsukus...

Kaip nuoširdžiai džiaugiuosi už tave Melinda,kad jautiesi jau žymiai geriau,susiradai mėgiamą darbelį bigsmile.gif O dėl "mano dienų" nepergyvenk,gal jau taip reikia,gal greitai praneši čia mums džiugią naujieną smile.gif Viskas galutinai susidėlios į savo vietas,ir žinoma bus viskas bus gerai.
To iš visos širdies aš jums visoms linkiu 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 21:55)
vaje kaip ilgai nebuvau cia uzsukus...ir jus kazkaip pasyviai raset...turbut skausmai atlego, isisukom visos i gyvenimo rutina. labai dziaugiuosi ir sveikinu beana su mazyles gimimu (nors kokia jau cia mazyle smile.gif ir tave BusGerai kad isdrisai...tikiu ir linkiu kad viskas butu pagal tavo slapyvardi:)
na o as susiradau darba kuriam atiduodu visa save, daug perspektyvu, ir svarbiausia man jis patinka...kazkaip mazai laiko lika kazkam kitam, gal del to ir tas skausmas ir visi prisiminimai nusistume i antra plana. be to jau viskas issneketa, isverkta, isgalvota, iskaltinta...jau puse metu gydausi nuo depresijos.tikrai man tie vaistai padejo vel pradeti po truputi gyventi, iseiti i zmones.paskutini karta verkiau pries puse metu...antidepresantas duoda abejingumo jausma, todel is pradziu buvo sunku kai nuvaziavus ant kapu apimdavo jausmas kad cia ne mano kapelis, kad nieko nebuvo ivyke...bet po to po truputi viskas mintyse stojo i savo vietas.supratau kad man taip ivyko ir del to nereikia kazko apkaltinti kad butu lengviau.reikia gyventi su tuo...ir as dabar gyvenu.pradejau...tik kazkodel labai nenoriu su niekuo apie tai kalbeti ir labai nepatogiai pasijauciu jei kas man esant pradeda pasakoti apie nescias moteris. pusbrolio drauge laukiasi ir kai pamatau jos pilvuka norisi lekti kuo toliau...
labai noreciau pasigirti kad vel laukiuosi, bet...dabartinis mano darbas, kuri labai sunkiai gavau, reikalauja daug jegu ir bent jau kad iseiti i dekreta, reiktu pradirbt metus.as dirbu tik antras menuo...visi mane gazdina kad po tiek laiko as dar labiau bijosiu pastoti, bet siuo metu negaliu.
praeita menesi dariau pertrauka nuo kontraceptiku, lyg ir saugojomes, bet mano dienos kazkaip nesiruosia ateiti ir as labai bijau...si karta buvom prisizadeje sau kad viska planuosim, ir as dar nesijauciu taip tvirtai...na nezinau, gal be reikalo panikuoju.zinau, nusipirkciau nestumo testa ir viskas butu baigta, bet...negaliu...nedristu...
na va pasipasakojau bent jums nes kazkam kitam bijau ir sakyti, kad nepasklistu koks gandas  unsure.gif


Papildyta:
QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 21:55)
vaje kaip ilgai nebuvau cia uzsukus...ir jus kazkaip pasyviai raset...turbut skausmai atlego, isisukom visos i gyvenimo rutina. labai dziaugiuosi ir sveikinu beana su mazyles gimimu (nors kokia jau cia mazyle smile.gif ir tave BusGerai kad isdrisai...tikiu ir linkiu kad viskas butu pagal tavo slapyvardi:)
na o as susiradau darba kuriam atiduodu visa save, daug perspektyvu, ir svarbiausia man jis patinka...kazkaip mazai laiko lika kazkam kitam, gal del to ir tas skausmas ir visi prisiminimai nusistume i antra plana. be to jau viskas issneketa, isverkta, isgalvota, iskaltinta...jau puse metu gydausi nuo depresijos.tikrai man tie vaistai padejo vel pradeti po truputi gyventi, iseiti i zmones.paskutini karta verkiau pries puse metu...antidepresantas duoda abejingumo jausma, todel is pradziu buvo sunku kai nuvaziavus ant kapu apimdavo jausmas kad cia ne mano kapelis, kad nieko nebuvo ivyke...bet po to po truputi viskas mintyse stojo i savo vietas.supratau kad man taip ivyko ir del to nereikia kazko apkaltinti kad butu lengviau.reikia gyventi su tuo...ir as dabar gyvenu.pradejau...tik kazkodel labai nenoriu su niekuo apie tai kalbeti ir labai nepatogiai pasijauciu jei kas man esant pradeda pasakoti apie nescias moteris. pusbrolio drauge laukiasi ir kai pamatau jos pilvuka norisi lekti kuo toliau...
labai noreciau pasigirti kad vel laukiuosi, bet...dabartinis mano darbas, kuri labai sunkiai gavau, reikalauja daug jegu ir bent jau kad iseiti i dekreta, reiktu pradirbt metus.as dirbu tik antras menuo...visi mane gazdina kad po tiek laiko as dar labiau bijosiu pastoti, bet siuo metu negaliu.
praeita menesi dariau pertrauka nuo kontraceptiku, lyg ir saugojomes, bet mano dienos kazkaip nesiruosia ateiti ir as labai bijau...si karta buvom prisizadeje sau kad viska planuosim, ir as dar nesijauciu taip tvirtai...na nezinau, gal be reikalo panikuoju.zinau, nusipirkciau nestumo testa ir viskas butu baigta, bet...negaliu...nedristu...
na va pasipasakojau bent jums nes kazkam kitam bijau ir sakyti, kad nepasklistu koks gandas  unsure.gif

Nebijok nieko. Jeigu tokia Dievo valia- eik pirmyn drąsiai pakėlusi galvą. Juk jeigu laukiesi, nieko kito neturi būti svarbiau. O svarbiausia būk rami ir tikėk, kad viskas bus gerai.
Atsakyti
Sveikutes,
Labai smagu, kad ir sioj temoj atsirado kuo pasidziaugti- sveikinu visas besilaukiancias ir mamytes Viskas bus gerai -pamatysit, tikrai bus!!!!!!
Atsakyti