Visoms labas

parsirandu į naujus namus, apsikasus darbais, daržais ir taip toliau, nuolatiniam judesy, bet nuo vakar jau atostogauju visą mėnesį - valio

poilsis

Nieko necituoju, visas stipriai apkabinu: ir tas, kurioms sekasi, ir tas kurioms liūdna. Žinot, skaitau ir galvoju, nu kokios stiprios čia mamos

Mes šypsomės vaikų šventėj, kai mūsų mažyliai šoka ir dainuoja, ir nesvarbu, kad kad vaikas aiškiai skiriasi nuo kitų savo judesiais, kad negali suglausti delnukų kai ploja, kad jam sunku atsitūpti, kad šalia stovintis vaikas negali jo paimti už rankos, nes tas delnukas neklauso nors tu ką... Bet jis akutėmis ieško tavęs minioje, šypsosi ir dainuoja: "Aš širdyje labai myliu savo mamą, brangiausią man pasaulyje..." Ir kažkaip sugebam atsitverti nuo blogų minčių stiklo siena, kas bloga - lieka už jos, o prie savęs prisileidi tik tai, kas gera ir šilta.
Jeigu vis gi suklumpame, geriau prarastume viską negu drąsą, viltį ir pasiryžimą vėl ir vėl bandyti.