Oj kaip aš čia pricitavau nesamoningai...D
Domicelę
Pati poliklinika šiuo metu neturi kelialapių, nes buvo mama ir pas skyriaus vedėją. Nu nieko, antradienį eisiu pas daktarę jau pati, tai bus aiškiau kaip kas. Drama biški nuramino kad ir rugpjūtį dar galėsiu sanatorintis jei ką, rimtus darbus tik nuo rugsėjo daugmaž pradėsim, tai ramiau jau.
JoolitaOj reik duot tau pylos, Joolita. REIKIA eit reikalaut sanatorijos, važiuoti kiek priklauso ir nenuleisti rankų. Tos daktarų blevyzgos apie ligos beviltiškumą PAISTALAI. Aš turėjau būti gyva mėsa, Ramunkos Žygutis, t.t bet kas spjovėm į prognozes ir daug ką perspjovėm.
VikmaNu košmaras, ir man taip yra buve, talonėlis tokiai dienai o daktarė atostogauja. Ateini pas pavaduojančia tai tik pažiūri akis išvertus, ir nieko neišpeši.
Su kolegom santykiai, kaip čia pasakius. Biški švelniau, bet visko būna. Geriausias bajeris tai kad vis paniurzga kad esu vadovo numylėtinė, o kai ką reik skubiai su juo pasitart, organizuot, visų akys į mane kad aš tai padaryčiau. Aj. Jau nebekreipiu dėmėsio.
MimmiSmagiai pašvęst.

Aš irgi lėksiu šiandien (tikiuos) į balių, tetos jubiliejų, bare, su gyva muzika, turėtu būt smagu. Tik nuo vakar sloga prikibo, naktį tai tiesiog upeliu liejos negalėjau net miegot. Galvojau tikrai baigti jau baliai, susitaikiau su mintimi, bet atsikėliau, lyg puse velnio.

Net nesuprantu kaip taip gali būt, tfu tfu.

Gal atspėjau kas užkeikė, kad man taip būtų, ir užkeikimas dingo nežinau.

Ketvirtadienį vairuotojas kai pasakiau kad paskutinę dieną jau lekiu užsiuto visokias zbitkas man daryt. Topiškiausia buvo kad papasakojau kad po pietų su drama darysim atsisveikinimo pasisedėjimą, tai vos ne iš kart po pietų paskambino į mūsų kabinetą tipo kad jau namo veža.

Gerai kad pažystu jau jį kaip nuluptą ir neišlėkiau, o visi patikėjo ir vos nėjo teisybės ieškot.

Žino jis ir apie šiandienos balių kad lėksiu, tai gal užkeikė kad negalėčiau. Nes juk neperšalau niekur ir taip netikėtai prigriebė.