Margareta, turbūt mes apie skirtingus dalykus kalbam
pvz. aš mąstau ko eit į Donna Kato kursus ? kad sužinot kaip gaminamos tos keistų formų besisukančios apyrankės...ar tie dryžuoti kukuliai? ką juose naujo išrasi? kiek savęs įdėsi, kad kitas žmogus toje apyrankėje pamatytų TIK tave, o ne Donną Kato? manau tai neįmanoma misija
kitas reikalas, tai dešrų darymas, mokume gane paslaptys, kai mokaisi daryt tik raštą, tokie kursai būtų pateisinami mano nuomone
bet kažkodėl man atrodo, kad tokie kursai nėra populiarūs meistrų tarpe...jiems juk apsimoka mokint daryt patį gaminį, kd jų vardas būtų minimas kas kart....kaip su tais artišokai, nepamenu kas juos išrado, žinau tik, kad labai griežtai kontroliuojama, kad visur būtų paminėtas tas meistras
absurdas....net dalelės tos technikos nesinori niekur naudot - o kas jei pamanys, kad nukopinau ir nepaminėjau ?
ar skaitot rusišką polymerclayfimo.levejournal.ru ...? ten iki absurdo jau nueina, kai kaskart, kai parodo merginos savo darbus ir būtinai prirašo - daryta pagal tą ar aną....neduok die neprirašys....net jei kuri pagamina, manydama, kad pati pagamino ir sugalvojo - jai vistiek įrodys, kad daryta pagal kitos moterytės pvz.
va todėl aš linkus nei per daug žvalgytis į kitų darbus, nei lankyt kursus...pačiai ramu
o norėtusi gal tokį a la plenerį surengt, kur dalyvautų tik jau patyrusios molio minkytojos, ir kiekviena dalintųsi savo patirtim, principu 'tu man, aš tau'..prilipdytume krūvą gražių dalikėlių ir dovanotume juos pvz. vaikams
ir siaip man viskas idomu del to ir idomu butu i koki gera workshopa patekti o ne tik savo sultyse virti...kita patirti prideti prie savos patirtis o gal but ten kazkur per viduri gimsta tiesa 
ir kaip taisykle,daznai tie meistrai paskui rekia kad kopijuoji jo darbus 
noreciau tikrai 
