Labas,
Kaip smagu paskaityt kaip kas gyvena...
Pradėjo ir Liepa darželį lankyt, ana savaitė buvo pirma. Turbūt daugelis žino, kad UK nuo 3 metų leidžia po 3 val nemokamas per dieną. Kai kuriuose darželiuose galima pasiimti likusį laiką (pilnai dienai) už mokestį. Neklausinėjau, ar yra ilgesnio laiko galimybė, bet kadangi artimiausiu metu kraustomės, tai nejudinu reikalo, žiūrėsim naujoje vietoje kaip bus. Tris dienas Liepa ėjo su entuziazmu didžiausiu, tik pirmą dieną pasiimant lūpą patampė, kai mane pamatė. Ketvirtą dieną pasakė, kad nenori eiti į darželį, vedė tėtis, tai apsikabino kaklą, prašė nepalikti, pasakė, kad nori namučio

tai gerai, kad ne aš ten buvau...Šią savaitę eina be entuziazmo, bet neverkia, atvedus nulekia iškart į grupę, vadinasi viskas gerai. Šiandien grįžtant pasakojo, kaip piešė mamytę, žaidė kieme, o paskui kažkoks berniukas išpylė pienuką (ten jiems duoda pieno stiklinę ir vaisių). Kai atėjau pasiimti, tai mačiau, kad vienas naujas berniukas labai verkė, matyt ir paliktas verkė, nes Liepa namuose kažką pati sau žaidė ir pasakė: "no crying"
Dabar dėl ligų jau pradėsiu bijoti, bet viliuosi, kad nebus jų daug...šiaip pirmą dieną darželyje buvau su Liepa pasilikusi, tai į lauką ten yra keli išėjimai iš dviejų grupių (grupės sujungtos, vaikai po jas laksto laisvai), tai po valandos nuo atvedimo į darželį vaikus leidžia į lauką, turi patys apsirengti striukę, gali bet kada grįžti į grupę, durys praviros, grupėje skersvėjis galima sakyt

paskui po dar valandos žaidimų duoda jiems po stilinę pieno - susodina vaikučius ratu ant kilimo ir duoda gerti pienuką...durys praviros

nežinau kaip čia viskas bus

girdėjau, kad jautresnius vaikučius tokia sistema pakerta.
Gal reiktų apie kokį imunitetą stiprinantį preparatą pagalvoti, nes Liepa jokių vitaminų nėr gyvenime gėrus...
Apie buvimą su dviem vaikais namuose tai tik galiu pasakyt, kad man stogą rovė iškart po gimdymo, kol nenusistovėjusi tvarka namie ir didesnis vaikas reikalauja nuolatinio dėmesio, o mažesnis - papo, o mamai siaučia hormonai

. Paskui kažkaip viskas stoja į vietas. Dar šią vasarą man buvo ne kas, kai vyras pilną dieną dirba, o aš namie su dviem vaikais ir šuniu ir nesveiku kiekiu nuotraukų, kurias reikia suretušuoti klientams...Tada pusę nakties prie darbų ir foto, diena skirta vaikams ir namams (indai, skalbiniai, maisto darymas, lauke su vaikais kelios valandos ir t.t.).. atokvėpio jokio praktiškai, net savaitgalį - nes tuomet man pagrindinis darbas būdavo - vestuvių, krikštynų fotografavimas ir t.t. Darbo dienomis likdavo retušas...net nenoriu prisiminti... na bet kaip ten sakoma: kas mūsų nenužudo, padaro stipresnius