Sudužusios svajonės

sveikos merginos, va jum po balioneli
Kaip nekeista jau antra diena jauciuosi gerai, vakar darbe net bendradarbiai pastebejo ir stebejosi kad issisiepusi sedziu, siandien irgi tokia darbinga esu, masina tvarkiausi, namuose tvarkaisui savo bordakeli
Kazkaip viska suprantu, skauda bet nebera asaru, sestadieni diena issizliumbiau balsu kaip reikalas ir va dabar geriau

Saunuole

Šaunuolė. Aš tai jau kelios savaitės be ašarų, bet aš nežinau, nemoku gyvent be jo žinučių, noriu žinot kai sekasi, bet nerašysiu. Merginos, kodėl aš negaliu siųst velniop ir tiek daug mąstau apie jį, ką veikia, su kuo draugauja, ar pagalvoja apie mus...

Kaip panašu į mano situaciją, o galvojau, kad viskas praėjo :| Kažkaip sunku ir aplinkinės merginos ne mielos, tik ji viena sapnuose rodosi

Aciu, megstu balionelius
O tu saunuole Sypsokis ir visus aplink ta sypsena uzkresk!

Gerai jam sekasi, dirba, kartais ilsisi, draugauja su tais paciais draugais kaip ir pries pusmeti, apie jus pagalvoja, tik retai ir ne taip kaip tu. Lengviau? As cia sarkastiskai ir prasau nepriimt kaip pikta pasisaipyma Tuo norejau pasakyt, kad puikiai gyvenasi ir be jo zinuciu ir smulkmenu zinojimo, cia tik noras zinoti, smalsumas, pripratimas ar dar kas nori, bet be to zinojimo gyvenimas nesustoja nei jam nei tau. Ir siusti nieko niekur nereikia, jis ir taip isejes, kaip sakant nesivysi tik tam, kad pasiust, kad ir perkeltine prasme. O tamsta turi laisvo laiko, kuri galima panaudot uzsiimant aktyviu ar pasyviu poilsiu, susitikimais su draugais, giminiu lankymu...visokiausiom gerybem ir idomybem kuriom nei jis nei kokie zinojimai ka jis dabar veikia nereikalingi O jei kazka darant pradeda list prisiminimai, kad tai daret su juo, nepamirskit, kad tai galbut daret su dar keletu kitu zmoniu ir greiciausiai tai daret ne del jo, o del to, kad tai daryti smagu/malonu ir sikart vel tai darot del to, kad tai smagu/malonu, zodziu exai ne-prie-ko

daugumos situacijos tokios... Kartojasi tie "atkritimai", kam dazniau, kam reciau, bet visko buna. Aplinkines mielos neturi but, juk ne naujos poros ieskai, o jei ziuresi i jas kaip i zmones/koleges/eilines praeives taigi visai nieko, ania

Va, pripostringavau daug (kaip visad), primokiau visus kaip kokia panele mokytoja ir palieku ramybej Nesidziaukit labai, po atostogu grisiu ir toliau tempsiu uz ausu ir spyriosiu i uzpakalius visiem kam to reikia (o gal ir nelabai, bet man gi irgi reikia issireikst kazkur ).
Na o kol as atostogausiu, jus irgi laiko negaiskit! Kaip tikra mokytoja uzduosiu namu darbu. Per savaitgali ar kita diena pabukit visikai egoistiskom zmogystom ir nuveikit kazka del saves. Kazka be proto mielo, glostancio sirdi, gaivinancio siela. Nesvarbu kas tai bebutu, bet pazadinkit savyje dziaugsma gyvenimui, prisiminkit ka reiskia sypsotis...... Gal jau nebesinores grizti namo ir lieti asaru, grauztis ir ilgetis Ir nesugalvokit paskest prisiminimuose ar grize namo pasijust vienisi, nes to kito zmogaus ten nera. Tai jusu diena, tai jusu gyvenimas, tai jusu dabartis ir jusu ateities pamatai!
iki

na, mačiau aš jį, jis nori lyg niekur nieko vėl būt kartu, bet aš žinau, kad niekas nesikeis..
aš pvz negaliu net į vieną miestą važiuot - ten jo gimtasis miestas, mūsų skersai išilgai išvaikščiotas, tai net įvažiavus jau širdį surakina

Labas mergaites, vis ilendu paskaityt, kaip sekasi likimo draugems smagu uz tas, kurioms sirdele gyja, liudna, kad kitoms, vis dar skauda... Man greit bus menuo, kaip issiskyrem, ir vakar netycia pagavo jis mane, bo as visa laika jo vengiau, nenorejau nei matyti, nei girdeti, rasydavo zinutes, kad nori susitikt ir siaip bele ka. Parveze is darbo namo, visa kelia bele ka blevyzgojo, ir tik islipant man is masinos, pasake, kad nori bendrauti, kad as jam rasyciau... Eilini karta pasimeciau, jausmai gi niekur nedingo, bet nenoriu likti ir kvailes vietoje... Nieko nesuprantu...

maniškis ir bendraut nori, kaip su drauge, tipo jam dzin su kuo draugauju ir gyvenu, tik nori manęs kaip draugės, irgi neatrašiau, tai naktį skambino, klausė kas man daros, kodėl jo nekenčiu ir nebendrauju. Nežinau, kaip jis nesupranta...

migleine, kaip butu gerai, kad zinotume ka jie galvoja,gal tada visai kitaip ir mes i situacija ziuretume manes nori ir kaip drauges, ir kaip meiluzes, tik nenori isipareigoti... niu truksta zodziu

manęs irgi kaip meilužės ir kaip draugės nori, tik ištisai primena, kad jokių jausmų nebėra ir kažkaip laikausi neparašius, o jis vis nustebęs apsireiškia ir klausia kodėl su juo nebendrauju, kas man darosi... Atrodo, kad jis nenormalus situacijos mūsų panašios

o kaip mylimosios tai nenori?
dabar taip riebiai pasakysiu. PARAZITAI jie- bukim draugais. kokiais draugais jei dar zaizda neuzgijus. man tenka su ex bendraut. ar jus parodel iniciatyva kad noretumet bendraut kaip draugai ir pasiguost kai sunku. man tenka su ex bendraut.nuosirdziai nejauciu jam jokio pykcio, bet sirdis vistiek suvirpa ji sutikus. bet sau kartoju jo istartus zodzius ir vel apsiraminu. dziaugiuosi kad jau antra savaite neverkiu. vadinasi viskas tik i gera aisku dar visko bus. juk teks ir su jo moterim susitikt ir dar visokiu bus reikalu, bet as stipri, privalau tokia buti. jus visos taip pat.

Sveikos! Jetau jetau kiek daug sopančių širdelių, o atrodo, kad tik aš viena nelaiminga, man vienai taip blogai ir niekas nesijaučia taip, kaip aš dabar deja deja...mūsų daug
Skaičiau jus nuo pat išsiskyrimo, tačiau nebūdavo noro parašyt, pradedi ir ištrini...o dabar jau metai laiko praėjo nuo skyrybų. Pradraugavom 9 metus, skyrėmės, kad galbūt išblėso jausmai, kad buvom abu pirmi vienas kitam, kad netenkino seksas, prasidėjo kitos moterys...po beveik metų laiko tiek jis tiek aš jaučiamės lyg plaukiam pasroviui gyvenime ir netenkina toks gyvenimas, kokį įsivaizdavom, kad turėsim po skyrybų. Dabar kyla abejonės, bijau priimt neteisingą sprendimą, kad po metų kitų netektų vėl skirtis...