Mergaitės, kaip jūs laikotės. Vis užsuku ir tuščia. Dėt to tik širdžiai geriau. Vadinasi visos sveikstam, gyvenat vasara ir džiaugiatės kiekviena diena!!!!!!!!!!! pas mane lyg nieko naujo, viena diena geriau kita vėl ramybe drumsčia, bet kuo toliau tuo labiau tikiu kad mano pasirinkimas teisingas ir tuo labai džiaugiuosi. Ir rodos saulė šviečia daug skaisčiau.
Net keista pasidaro kaip mes čia raudojom pavasarį.
žinok maniškiui irgi ir apsikirpt ir drabužius išsilygint ir pasportuot reikėtų, nors anksčiau prisižiūrėdavo iki beprotybės susivystė jiedu ir baigėsi stengimasis
sveikos,net nezinau kaip as laikausi.tiesiog bandau isgyventi kiekviena diena ir viskas...bus 3men kaip esu be jo...vaiku taip ir neaplanke,per savaite karta paraso ir paklausia kaip vaikai,istikro nervina kaip jis taip daro,lankytu,zinotu kaip jie jauciasi....teismas pas mus greit bus,gavau advokate nemokama(pagal pajamas)tai suds istikro viskas bus.manau ex mane taip suvartys kad skaudziai kentesiu nuo visko. mano ex tai laimingas,is nuotrauku matosi su savo naujaja meile...
sveikos,net nezinau kaip as laikausi.tiesiog bandau isgyventi kiekviena diena ir viskas...bus 3men kaip esu be jo...vaiku taip ir neaplanke,per savaite karta paraso ir paklausia kaip vaikai,istikro nervina kaip jis taip daro,lankytu,zinotu kaip jie jauciasi....teismas pas mus greit bus,gavau advokate nemokama(pagal pajamas)tai suds istikro viskas bus.manau ex mane taip suvartys kad skaudziai kentesiu nuo visko.
mano ex tai laimingas,is nuotrauku matosi su savo naujaja meile...
maniškiai irgi tikriausiai laimingas pagaliau meilę ir džiaugsmą atradęs. bet dėl to sielotis nenoriu. kai myli, o taves ne, privalai paleisti. bet tik visa sirdimi ir niekada nesigaileti, tada pradesi sveikti. bet tikrai skauda laaaaabai skauda. bukim stiprios mergaites.
bet as galvoju negi mes tokios blogos buvom kad su mumis laimingi negalejo buti as seima tikrai norejau issaugoti,bet kaip vienas nori o kitas galvoja eiti kitu keliu,tai niekas ir nesigauna... as ex pamatysiu uz 19d teisme kaip to nelaukiu. labai skauda,ar galiu paklausti is kokio miesto tu esi?
bet as galvoju negi mes tokios blogos buvom kad su mumis laimingi negalejo buti as seima tikrai norejau issaugoti,bet kaip vienas nori o kitas galvoja eiti kitu keliu,tai niekas ir nesigauna...
as ex pamatysiu uz 19d teisme kaip to nelaukiu.
labai skauda,ar galiu paklausti is kokio miesto tu esi?
Kauno. yra taip kad mes nei blogos nei kokios nebuvom tiesiog jiems buvo mazas ar jo apskritai nebuvo atsakomybes jausmas. Savanaudiskumas ar dar kazkas, kai lengviausia bėgti... o ne spresti problemas...
o man ziauriai sunku... nors vilku stauk... kazkaip galvojau kad as stipresne... juolab tiek gyvenime macius... dar rytdiena slegia... tureciau pirkti torta... o nesiu geles ant kapu...
Jetau, kaip suspaude sirdi.
Net nezinau, ka patarti. Tikekit, kad isgyvensit skirybas su vyru, nes kas gali buti baisiausia jau isgyvenot. Dabar sunku, nes netiketa, sokas. Tikiu, kad esat stipri, labai stipri. Visu pirma susitvarkykit vaiku pinigelius. Ar vyras sutinka moketi graziuoju? Nezinau, kaip dabar LT, bet jei esat nedarbinga siuo momentu, nes auginat vaika, gal vyras turi moketi islaikyma ir jums? Pasikonsultuokit su teisininkais. Ir laikykites, laikikites. Laikas geriausias gydytojas. O, jus turit du varikliukus, del kuriu verta pasistengti ir nusisluostityti asaras, jei jos tvenkiasi.
P.s. Subforume "Vaika auginu viena" rasit, daug patarimu. Sekmes!
Kauno. yra taip kad mes nei blogos nei kokios nebuvom tiesiog jiems buvo mazas ar jo apskritai nebuvo atsakomybes jausmas. Savanaudiskumas ar dar kazkas, kai lengviausia bėgti... o ne spresti problemas...
Niekada nebūčiau pagalvojus, kad kada nors apie savo bėdas rašysiu viešoje erdvėje, bet kartais raštu išsiliejus palengvėja. O čia matau susirinkusios moterys, kurios jau išgyveno skyrybas arba išgyvena tą patį ką ir aš. Tikrai nesitikėjau, kad man taip atsitiks. Nemaniau, kad esu naivi. Bet kaip matau gyvenimas gali pasijuokti iš kiekvieno. Taigi mano istorija... Galbūt absurdiška, galbūt neįtikėtina, bet man ji nutiko. Prieš kokius penkis metus internetu ėmiau bendrauti su žmogumi apie kurį nieko rimto negalvojau, tiesą sakant tuo laiku buvau įsimylėjusi kitą, bet pakankamai dėmesio iš jo nesulaukdavau ir man trūko kažko daugiau. Kadangi tas kitas žmogus iš kitos šalies man rodė daug dėmesio ir nuolatos rašė, kažkaip nejučia įsitraukiau. Su ankstesniu draugu nieko neišėjo, santykiai nutrūko. Labai liūdėjau ir vėlgi internetinis draugas buvo mano paguoda. Ir štai praėjus gal pusei metų nuo mūsų tokio bendravimo jis atvažiavo pas mane su savo mama, kadangi keliavo po Europą. Aš pati gyvenu ne Lietuvoje. Taip mes pirmą kartą susitikom, užsimezgė jausmai, jis pakvietė mane kartu keliauti. Vėliau pakvietė pas save į šalį paatostogauti. Aš buvau devintam danguje, atrodė sutikau savo antrą pusę. Bet kai grįžusi bandžiau nukreipti kalbą link rimtesnių planų jis sakė, kad dar ne laikas, nes situacija tokia, kad nei jis, nei aš kol kas negalėjome palikti savo šalių ir turėjome sugalvoti tinkamą planą. Kažkokiu būdu visas šis internetinis bendravimas išsitęsė iki penkių metų. Matydavomės 2-3 kartus per metus. Jis susipažino su mano šeima, draugais, aš su jo. Kelis kartus lankiausi jo namuose, matydavausi su mama, pusbroliu, draugais. Tikrai jaučiausi didele jo gyvenimo dalimi. Tiesą sakant gal prieš porą metų pavargusi laukti buvau nutraukusi tuos internetinus santykius ir susiradusi vaikiną ten kur gyvenu. Tačiau buvo labai sunku, nes jis nenorėjo palikti manęs ramybėje, nuolat rašė, skambino, žadėjo, kad būsim kartu. Kadangi buvau jį įsimylėjusi norėjau tikėti, kad vieną dieną taip ir bus. Todėl vėlgi santykiai su mano vietiniu vaikinu nepavyko. Buvo sunku ir man ir jam, nes jis matydavo, kad esu nutolusi ir kildavo konfliktai. Taigi pagaliau ne taip seniai išsiskyrusi ir vėl mečiausi prie internetinio. Ir vėl jis buvo mano paguoda. Rašė ir skambino kiekvieną dieną, sakė meilės žodžius, žadėjo, kad greit susitiksim. Galiausiai aš pasakiau, kad man reikia važiuoti pas jį. Metu darbą ir važiuoju, nes toks bendravimas nebegali tęstis. Jis labai pritarė, palaikė, sakė ims ieškoti mums buto ir t.t. Aš dar kelis kartus pasitikslinau ar tikrai galiu juo pasitikėti? Ar tikrai galiu palikti savo gyvenima čia? Jis patvirtino ir užtikrino tikrai taip. Taigi padaviau pareiškimą išeiti iš darbo, ėmiau galvoti kaip persivežus daiktus... Ir ką jūs manote?... Su manim susisiekė jos sužadėtinė, su kuria jie jau 12 metų kartu!!! Be to jie dar ir dirba karu, ji kažkaip yra atsakinga už jo įmonės finansus. Jis man sakė, kad turėjo merginą ir išsiskyrė prieš 5 metus, bet paaiškėjo, kad ne. Iš pradžių buvau tokiam šoke, galvojau, kad čia kažkoks nesusipratimas. Kaip gali žmogus leisti man viską mesti ir važiuoti pas jį, kai jis ten kažką turi? Man buvo nesuvokiama. Ta mergina taip pat buvo baisiam šoke, nes 5 metus jis ją apgaudinėjo. Be to ji man pasakė, kad aptiko dar vieną jo merginą kitam mieste. Mes su ja susirašinėjom kurį laiką, patikrinom faktus. Viskas sutampa. Jis tikrai mus abi turėjo vienu metu. Bet aš niekaip nesuprantu, kodėl tylėjo jo šeima, mama? Aš juk lankiausi jo namuose... Žodžiu baisi ir šokiruojanti situacija. Jis beje man nieko taip ir nepaaiškino, nes ir pats buvo šoke netikėtai išaiškintas, bandė kabintis už tos sužadėtinės, aiškinti, kad aš niekada pas jį nebuvau, kad sugalvojau atvažiuoti ne pas jį. Net man prie jos skambino ir ėmė vapalioti kažkokias nesamones. Aš jai nusiunčiau visus įrodymus, nuotraukas, laiškus. Iš jos man įrodymų net nereikia, viskas ir taip aišku kaip ant delno. Pasikeičiau numerį, užblokavau jo emailus. Ir tik dabar po visos šios dramos imu suvokti, kad viskas BAIGTA. Daugiau niekada nebegirdėsiu iš jo. Niekada... Ir ateina skausmas. Toks pats skausmas kaip ir kiekvienam išgyvenančiam skyrybas... Žinau bus sunku... Bet taip pat žinau, kad tai tik į gerą. Ačiū, kad perskaitėt ir būkit atsargios su internetiniais maniakais. Tikrai niekada nebūčiau pagalvojusi, atrodė rimtas, geras pareigas užimantis žmogus. O žaidė kažkokius neaiškius žaidimus. Manau jis mylėjo mus abi. Tik niekaip nesuprantu, kaip jis tikėjosi nuslėpti mus vieną nuo kitos savo šalyje?
sveikos,net nezinau kaip as laikausi.tiesiog bandau isgyventi kiekviena diena ir viskas...bus 3men kaip esu be jo...vaiku taip ir neaplanke,per savaite karta paraso ir paklausia kaip vaikai,istikro nervina kaip jis taip daro,lankytu,zinotu kaip jie jauciasi....teismas pas mus greit bus,gavau advokate nemokama(pagal pajamas)tai suds istikro viskas bus.manau ex mane taip suvartys kad skaudziai kentesiu nuo visko.
mano ex tai laimingas,is nuotrauku matosi su savo naujaja meile...
Laikykis, esu tikra, kad viskas baigsis gerai!
O i nuotraukas nekreipk demesio, gi niekas i viesaja erdve nededa nuotrauku kur atrodo pavarges, susiveles ar nelaimingas Netgi jei jis isties laimingas, tai reiskias nebuvot jus vienas kitam skirti ir tavo tikroji laime kazkur taves laukia Tik galvok teigiamai ir prisisauksi ta laime
QUOTE(Ceara @ 2012 08 31, 11:48)
Labutis,
Niekada nebūčiau pagalvojus, kad kada nors apie savo bėdas rašysiu viešoje erdvėje, bet kartais raštu išsiliejus palengvėja. O čia matau susirinkusios moterys, kurios jau išgyveno skyrybas arba išgyvena tą patį ką ir aš. Tikrai nesitikėjau, kad man taip atsitiks. Nemaniau, kad esu naivi. Bet kaip matau gyvenimas gali pasijuokti iš kiekvieno. Taigi mano istorija... Manau jis mylėjo mus abi. Tik niekaip nesuprantu, kaip jis tikėjosi nuslėpti mus vieną nuo kitos savo šalyje?
Uzjauciu ir linkiu stiprybes Kvaili sutverimai tie vyrai Nors kita vertus kiti sugeba ir ne viena ir net ne dvi meiluzes tam paciam mieste islaikyti. Blogiausia, kad ir jos pacios kartais zino, kad yra kitu, bet taip gyvena Kitaip tariant nesijausk kvaila, juk cia jo kalte.
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti.
Suprantu, kad dalis jūsų dabar skyrybų procese. Labai linkiu, kad tas kelias būtų kuo mažiau skausmingas ir kad jūsų nenuskriaustų... Kovokite už save.
Kažkaip vis pasižiūriu šią temą. Atrodo tiek daug laiko praėjo (tuoj 3 metai), o vis tiek dar kiekvieną dieną pamenu. Taip, tikrai galima sakyti, kad tai nesveika taip ilgai galvoti, bet kažkodėl visiškai jis mano minčių nepaleidžia.
bet buvo keista jį pamatyti... 
