QUOTE(*NoTa* @ 2012 09 03, 08:38)
Camil@, o kam save apgaudinėti, juk nuo to nelengviau... Ne paprasčiau būtų paprašyti tų kitų tiesiog nepasakoti apie jį?
Aš taip padariau su vyro mama. Supyko ir iki dabar tikriausiai pyksta, bet pasakiau ką jaučiau... Kuo mažiau apie jį žinojau tuo man tik geriau buvo
O dabar jau tiesiog nebeįdmu kaip jis gyvena. Tik noriu, kad jis pagaliau susivoktų savy ir susitvarkytų savo gyvenimą. Nenoriu, kad jis būtų nelaimingas...
Laba diena
Is mano patirties irgi buvo lengviau kai nieko negirdejau. Nors is pradziu, tai labai norejosi viska zinot apie ji, susiradau per visus socialinius, su draugais tokia kalba uzvesdavau, kad nejucia ir apie ji papasakotu... o kas is to? Gerai jei peti nestovi vietoj, tvarkaisi gyvenima, gali pasilyginti kaip tau geriau, kazkiek palenktyniauti gal net
O jei pati dar gyveni skausmu, mintim apie ji ir pan... Aisku kai vaikai yra negali visai atsiribot nuo zinojimo apie ta zmogu, bet gali sumazinti tas nereikalingas zinias
QUOTE(Ceara @ 2012 09 03, 10:02)
Taip aš nieko ir nesakau. Gi pati buvau akla ir norėjau tikėti, kuo norėjau. Bet iš tiesų pažįstu keletą porų, kurios kelis metus gyveno atskirose šalyse, o vėliau rado sprendimą būti kartu ir dabar yra labai laimingi. Todėl tikėjausi, kad ir man taip gali būti. Aš nebuvau neištikima. Aš nutraukiau santykius su juo ir pradėjau naujus. Niekada jam nemelavau. Kadangi mano santykiai nepavyko, vėl grįžau prie ankstesniojo draugo. Aš žinau, kad mano istorija yra naivi ir keista. Žinau, kad pati to nenorėdama tapau antrąja moterimi ir įskaudinau kažkurią kitą moterį apie kurios egzistavimą net neįtariau. Bet nuo to mano skausmas ne mažesnis. Tarsi taip išeina aš neturiu teisės liūdėti ar būti nusivylusi?
Papildyta:
Labai ačiū už palaikymą. Jau po truputį atsigaunu po šoko. Dabar galvoju, kaip gyventi toliau... Be jo mano gyvenime ir be bendrų planų. Iš vienos pusės atsiveria laisvė kurti savo laimę pačiai, be jokių iliuzijų. Iš kitos pusės labai skauda...
Viskas bus gerai
Dabar norek patiket tuo ir viskas bus
Skausmas yra laikinas dalykas, o gyvenimo dar daug pries akis
As kiek zinau poru gyvenusiu atskirai, tai jos pries ta gyvenima jau buvo stiprios poros ir iskentejo buvima atskirai ir viskas gerai baigesi, o tokiu, kad daug metu per atstuma draugautu ir susieje graziai gyventu kazkaip nezinau
Bet aisku kai pati esi tokioj situacijoj tiki, kad viskas bus gerai...
Tikrai ne. Nera cia nieko nesveiko. Bent mano manymu. Tai Jusu gyvenimo dalis ir ji niekur nedings, tik su laiku keisis emocijos ir poziuris i tai.
Ir tau ir visom kito irgi ateis ta diena, pamatysit 
Nors kita vertus kiti sugeba ir ne viena ir net ne dvi meiluzes tam paciam mieste islaikyti. Blogiausia, kad ir jos pacios kartais zino, kad yra kitu, bet taip gyvena 
Kitaip tariant nesijausk kvaila, juk cia jo kalte.
