Bobutė pasakoja anūkėlei pasaką:
- Prieš daug daug metų, už devynių jūrų, devynių marių buvo karalystė. Toje karalystėje buvo aukso rūmai, aukso rūmuose - krištolo kambarys, krištolo kambaryje - deimantinė lova. Joje miegojo užburta karalaitė. Ją pažadinti galėjo tik princas, kuris ją pabučiuos.
Anūkėlė pertraukia senelę:
- Ir kaip, pabučiavo, pažadino?
Senelė patyli, atsidūsta ir sako:
- Ech, anūkėle, žinai, visi jie ožiai, net ir princai... Pragyveno ta karalaitė septyniasdešimt metų, pagimdė šešis vaikus, bet taip ir neatsibudo...
QUOTE(tante_ @ 2012 08 02, 10:53)
Super
Tikybos mokytojas klausia Petriuko:
- Tu meldiesi prieš valgį?
- Ne, mano mama skaniai gamina.
- Tu meldiesi prieš valgį?
- Ne, mano mama skaniai gamina.
Atvaro bičas į kabaką, tipo man 100 gr., muzikantams po 100 gr., barmenui irgi. Ir taip visą vakarą. Barmenas patenkintas, tipo, turtingas klientas. Vakaras baigiasi, bičas pareiškia, kad pinigų neturi. Nu ką padarysi, davė jam galvon ir paleido. Kitą dieną tas pats bičas atvaro, jam 100 gr., muzikantams 100 gr. Barmenas pasityčiodamas:
- O man?
Bičas:
- O tu apsieisi - išgėręs muštis lendi.
- O man?
Bičas:
- O tu apsieisi - išgėręs muštis lendi.
Grįžta čiukčia namo ir šaukia:
- Žmona, ateik, veidrodį namo nupirkau!
Išpakuoja, pažiūri į veidrodį ir sako:
- Žmona, pažiūrėk, ir brolis pas mus į svečius atvažiavo!
Žmona žvilgt veidrodin:
- Aga, ir dar kažkokią bobą su savim atsitempė!
- Žmona, ateik, veidrodį namo nupirkau!
Išpakuoja, pažiūri į veidrodį ir sako:
- Žmona, pažiūrėk, ir brolis pas mus į svečius atvažiavo!
Žmona žvilgt veidrodin:
- Aga, ir dar kažkokią bobą su savim atsitempė!
- O, as visada i kisene isidedu rasteli su adresu, jei prisigerciau, kad mane galetu i namus nuvezti.
- Na ir ka tu ten rasai?
- Paryzius, Eliziejaus laukai pav.
- Taigi tu Celiabinske gyveni?
- Na ir kas, kad Celiabinske, bet i Paryziu jau du kart nutempe.
- Teti tu nepyksi?
- Ziurint ka prisidirbai.
- Kava ispyliau.
- Menkniekis.
- Va ir as taip galvoju, o tavo kompas taip negalvoja. Dabar jis visiskai nebegalvoja.
- Na ir ka tu ten rasai?
- Paryzius, Eliziejaus laukai pav.
- Taigi tu Celiabinske gyveni?
- Na ir kas, kad Celiabinske, bet i Paryziu jau du kart nutempe.
- Teti tu nepyksi?
- Ziurint ka prisidirbai.
- Kava ispyliau.
- Menkniekis.
- Va ir as taip galvoju, o tavo kompas taip negalvoja. Dabar jis visiskai nebegalvoja.
Tvartas. Įeina girta melžėja ir atsiremia į duris. Karvė:
- Vėl girta?
Melžėja:
- Hm...
Karvė:
- Gerai, laikykis už spenių, pašokinėsiu.
- Vėl girta?
Melžėja:
- Hm...
Karvė:
- Gerai, laikykis už spenių, pašokinėsiu.
Viena draugė sako kitai:
- Kaip tu vis atspėji, kada skalbti? Aš tik išskalbiu, padžiaunu - ir iškart lietus.
- Matai, - atsako pirmoji, - aš ryte atsegu vyrui klyną ir patikrinu: jei tas daiktas kairėje - skalbiu, jei dešinėje - ne.
- O, kaip paprasta! - sušunka pirmoji ir išlekia.
Sekantį ryta atbėga ir klausia:
- Atsegiau saviškiui ir nežinau ką daryti - daiktas per vidurį! Skalbt ar ne?
Pirmoji:
- Kvaile, kas gi skalbia per šventes?
- Kaip tu vis atspėji, kada skalbti? Aš tik išskalbiu, padžiaunu - ir iškart lietus.
- Matai, - atsako pirmoji, - aš ryte atsegu vyrui klyną ir patikrinu: jei tas daiktas kairėje - skalbiu, jei dešinėje - ne.
- O, kaip paprasta! - sušunka pirmoji ir išlekia.
Sekantį ryta atbėga ir klausia:
- Atsegiau saviškiui ir nežinau ką daryti - daiktas per vidurį! Skalbt ar ne?
Pirmoji:
- Kvaile, kas gi skalbia per šventes?
Vienas vyras klausia kito:
- Kur tu žiūri pirmiausia, kai pamatai gražią moterį?
- Žiūriu ar manoji nežiūri.
- Kur tu žiūri pirmiausia, kai pamatai gražią moterį?
- Žiūriu ar manoji nežiūri.
Vyras kioskelyje klausia:
- Ar turite atviručių kur užrašyta Mano vienintelei?
- Taip.
- Tada duokite kokias penkias
- Ar turite atviručių kur užrašyta Mano vienintelei?
- Taip.
- Tada duokite kokias penkias
Senukas klausia gydytojo:
- Daktare, ar aš galėčiau vesti.
- Aišku, kad galit. Dviese smagiau bus.
- O kažin, ar vaikų aš galėčiau turėti?
- Gal ir galit, jei žmona ne per sena. O kiek jums metų?
- Jau septyniasdešimt.
- Na tai dar patarčiau dėl viso pikto ir dublerį turėti.
Po metų jie vėl susitiko.
- Na ir kaip sekasi? Ar vedėte?
- Taip. Ir žmona jau pagimdė.
- Na, o kaip dubleris,- šypsosi daktaras.
- O ką dubleris? Ir ji pagimdė.
- Daktare, ar aš galėčiau vesti.
- Aišku, kad galit. Dviese smagiau bus.
- O kažin, ar vaikų aš galėčiau turėti?
- Gal ir galit, jei žmona ne per sena. O kiek jums metų?
- Jau septyniasdešimt.
- Na tai dar patarčiau dėl viso pikto ir dublerį turėti.
Po metų jie vėl susitiko.
- Na ir kaip sekasi? Ar vedėte?
- Taip. Ir žmona jau pagimdė.
- Na, o kaip dubleris,- šypsosi daktaras.
- O ką dubleris? Ir ji pagimdė.
- Kokia jūsų skyrybų su vyru priežastis? - Nesutapo mūsų religinės pažiūros. - Kokia prasme? - Jis nepripažino, kad aš esu dievaitė.
