QUOTE(Žiogelis @ 2006 05 05, 16:53)
Kartais tie karminiai mazgai taip ir užmezgami aukos-kankintojo principu. Jei tu gelbėji žmogų, o jis net negalvoja keistis, tu tą karminį mazgą užverži dar smarkiau - tu prisiimi jo uždavinius, išlaikai šeimą, velki jo naštą, jis negali tobulėti ir t.t. Todėl aš manau, kad žmogui reikia padėti tada, kai jis gali pasinaudoti ta pagalba iškopimui iš krizės. O jei tai tik parazitavimas, apie pagalbą negali būti nė kalbos - tai kenkimas.
Man atrodo, kad reikia palikti tokį vyrą, taip apsaugoti vaikus ir save, o po to galima tiesiog jam pasiūlyti pagalbą jau iš šalies, gal pasimelsti už jį, pabandyti pastūmėti į pokyčius.
Tai va aš manyčiau taip
Man atrodo, kad reikia palikti tokį vyrą, taip apsaugoti vaikus ir save, o po to galima tiesiog jam pasiūlyti pagalbą jau iš šalies, gal pasimelsti už jį, pabandyti pastūmėti į pokyčius.
Tai va aš manyčiau taip
Betgi alkoholizmas yra liga. Palikti sergantį žmogų argi ne nuodėmė? Man atrodo paliekant alkoholiką likimo valiai tik stipriau užsiveržia karminis mazgas ir kitam gyvenime galima gauti dar sunkesnį atvejį. Jeigu žmogus pats kenčia, bando kažką daryti, bet valios ir savikontrolės neužtenka... Šiaip geras žmogus, šeimą stengiasi išlaikyti, rankos niekada nėra pakėlęs nei prieš vaikus, nei prieš žmoną.
Kai man buvo kokių 15 - 16 metų susirgau bulimija. Dažnai palyginu šias dvi ligas, jos man labai panašios dėl savo priklausomybės. Supranti, kad taip negalima, bet vėl ir vėl kartoji tą patį... Kaip aš tada prašiau Dievo pagalbos... ir išgirdo... atsiuntė man vyrą, kuris padėjo save pamilti tokią kokia esu. Gal dabar mano eilė?
