Karma tai yra žmogaus įpročių, polinkių, stereotipų, baimių, susiformavusių neįsisąmonintų reakcijų į tam tikras situacijas visuma.
Pavyzdys: tarkim, merginą palieka mylimasis, ji pajunta nusivylimą ir neapykantą visiems vyrams ir visą gyvenimą su tais jausmais gyvena. Gitą gyvenimą ji gauna tą pačia situaciją, kad ištaisytų savo klaidas, bet ta jausminė informacija yra pas ją "įrašyta" subtiliuosiuose kūnuose. Ji nesąmoningai pasielgia taip pat. Ir taip ji guana tas pačias situacijas gyvenimą po gyvenimo, klimpsta vis giliau ir giliau, nesupranta, kodėl jai su tais vyrais nesiseka. Valyti karmą, tai pakeisti savo požiūrį, suvokti gilumines reiškinių priežastis, pamatyti jose pamokas ir pasielgti "teisingai". Ir taip ne vieną kartą

Kitas pavyzdys: tarkim, žmogus geras, linkęs dalintis, pas jį susiformuoja įprotis "atiduoti paskutinius marškinius". Tai yra gerai, bet jei jis tuo veiksmu laukia dėkingumo, garbina save už tokį gerumą, jis gaus savas pamokas: gyvenimas jį mokys atsisakyti savo nuostatų per nedėkingus žmones.
Geroji karma taip pat yra karma tol, kol prisiriši prie rezultatų. Tikrasis karmos valymas yra visiškai neprisirišti prie rezultatų. Gėrį priimti taip pat, kaip blogį, atsisakyti savo baimių, puikybės ir stereotipų (kaip rašė Shiduh, vidinė švara).
Jei situacijose kažkas pagelbėja, gal tavo nusiteikimas jose yra teisingas? Pažiūrėk, ar tos pačios situacijos daug kartojasi. Keletą kartų praėjus pamokas su tinkamu nusiteikinu, situacija turėtų nebesikartoti.
Karmą mes kuriam nuolatos. Kiekviena mintimi, kiekvienu veiksmu, kiekvienu žodžiu tol, kol darome tai nesąmoningai. Vienus karminius mazgus išrišame, kitus užrišame, dar kitus tik smarkiau suveržiame. Kai žmogus tampa sąmoningas, jis gali sąmoningai su savimi dirbti.
Čia taip mane mokė svamiai, tiek skaičiau ir tokią nuomonę susidariau. O kaip ten yra IŠ TIKRŲJŲ, tai nežinau. Gal kada nors sužinosiu